Anot Patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės nario, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, jau ketvirta diena stebimas 20 proc. naujų atvejų kritimas.
„Tai, kad grįžome į atvejų kritimą, tai yra pozityvu, tai reiškia, kad turime mažėjimą. Tik problema, kad jei pažiūrėsime 14 d. atvejų rodiklį 100 tūkst. gyventojų, tai jis labai svyruoja net iki 250 dar nuo vasario 16 d. Tai tas kelia kiek nerimo. Mes turėjome pakilimą, nuleidimą, o susisumavus savaitinėms bangoms rezultatas toks, kad stovime vietoje. Tai yra blogai, nes norime, kad jis mažėtų“, – pastebėjo jis.
Rodikliai gerėja nuo vasario 26 d.
Žinia apie vėl paspartėjusį atvejų kritimą dar šeštadienį pasidalino LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Kaip rašė jis socialinėje paskyroje, „atrodo, kad tie besitelkę „trečiosios bangos“ debesys bent jau laikinai atsitraukė“.
„Kaip jau buvo ne kartą minėtą žiniasklaidoje ir pats tą esu komentavęs, kad nuo vasario vidurio galėjome matyti teigiamų tendencijų sulėtėjimą, o jau nuo vasario 21 d. mes iš epidemijos slūgimo perėjome į nedidelį atsinaujinimą. Tą galėjome matyti ir naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyv. per 14 d. rodiklyje, ir teigiamų testų procento padidėjime, ir Rt rodiklio „peršokime“ į Rt>1 ribą.
Tačiau tas truko neilgai ir jau nuo vasario 26 d. galime stebėti vėl gerėjančius rodiklius. Pirmiausiai pradėjo mažėti naujų COVID-19 atvejų 7 d. vidurkis. Jis beveik nuo 540 (02.26) sumažėjo iki 430 (03.05). Taip pat ir teigiamų testų dalis vakar [kovo 5 d.] pasiekė 6 proc. Tokį skaičių paskutinį kartą stebėjome 2020 m. spalio 24 d.“, – aiškino mokslininkas.
M. Stankūnas pridūrė, kad testavimo apimtys galėtų būti didesnės, bet gerai tai, kad šis skaičius pastarosiomis dienomis buvo grįžęs į daugiau nei 7 tūkst. apimčių lygį.
Prisideda mutacijų plitimas?
Viena iš specialistų svarstytų prielaidų, kodėl atvejų kritimas sustojęs, – britiškosios viruso atmainos plitimas.
V. Zemlio-Balevičiaus nuomone, norint išsiaiškinti, kas konkrečiai vyksta, paprasčiausiai reikia turėti papildomų duomenų.
„Dėl britiškosios atmainos nemačiau kokio tyrimo, kad kažkuriame šalies rajone ar apskrityje būtų vertinamas jos paplitimas ir to pokytis vieną ar kitą savaitę. Tokios dinamikos mes neturime. Kad ir paskutiniame VESK posėdyje apie britiškąją atmainą net nebuvo užsiminta, tai kiek neramu. Bet kuriuo atveju dėl to spekuliuoti nesinori, o sprendimus priimti reikia remiantis faktais“, – sakė duomenų mokslininkas.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad dabar naudojamų pagrindinių viruso plitimo rodiklių skaičiavimui didesnis minimos mutacijos paplitimas įtakos neturėtų.
„Įprastas naujų atvejų ir teigiamų tyrimų procento dalies skaičiavimas niekaip nesikeis. Naujų atvejų kreivė yra labai gera indikacija apie blogėjimus. Jei yra dinamika, augimas, vadinasi, situacija blogėja. Nes ir istoriškai patvirtinta, kad visi augimai tiesiogiai atsispindi tiek vertinant hospitalizacijų duomenis, tiek mirčių statistiką. Taigi turime puikų indikatorių, kuris parodo, kaip keičiasi situacija“, – sakė jis.
Visgi mokslininkas akcentavo, kad minimi rodikliai neparodo priežasčių, kodėl jie kinta į vieną ar į kitą pusę.
„Rodiklis jau yra pasekmė. Ir tai kelia nerimą, nes taip ir nesugebėjome per visą epidemiją identifikuoti priežasčių ir turėti papildomų rodiklių, kad galėtume teigti, kad štai šitą kontroliuojant atvejų skaičius didėja, žinoti, kur yra tos rizikingiausios vietos. Kol kas turime daugiau spekuliacijų, o ne pagrindimą. Kaip būtų lengviau priimti sprendimus, kai, pavyzdžiui, žinotume, jog atidarant mokyklas Lietuvoje prididės tiek ir tiek augimo“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.
Galima judėti su karantino laisvinimais?
Pasiteiravus, kokią įtaką sergamumo kreivei galėjo turėti vasario 15 d. dalies verslų atlaisvinimai, pašnekovas konstatavo, kad faktas tai, kad su tuo pavyko susitvarkyti.
„Kaip matome, atvejų nepadidėjo, bet ir nenukrito. Taigi, viena vertus, tai rodo, kad sugebėjome suvaldyti tą riziką. Taip, galbūt dėl to ir stebėtas tas nedidelis pakilimas, bet dabar sėkmingai tvarkomės. Kita vertus, galbūt tam pakilimui įtakos turi britiškoji atmaina. Natūralu, kad paprastai veikia ne vienas dalykas“, – pastebėjo jis.
V. Zemlys-Balevičius sutiko, kad toks pavyzdys, kai pavyko išlaikyti kreivę, leidžia galvoti ir apie tolimesnius laisvinimus.
„Reikia rinkti duomenis, kad matytume realų poveikį ir galėtume žinoti, kurios veiklos yra rizikingos, kurios – ne. Ir tada jau priimti sprendimus. Visuomenei pagrįstai kyla klausimų, kodėl viena veikla leidžiama, o kita – ne. Bet tai tuomet eksperimentuokime, žiūrėkime. Nes faktas tas, kad atvejų skaičius ir stabili pozicija rodo, kad kažkokią kontrolę turime. Ir toliau eina bandymas, kuriuos rodiklius galime atleisti prie dabartinės situacijos. Nes jei paaiškės, kad galime atleisti labai daug ir situacija vis dar laikosi, tai, gal galima priimti riziką?
Aišku, tie 500 atvejų kasdien ir 10 mirčių yra, sakyčiau, nemaža kaina, bet jei visą ekonomiką atlaisvinsi, tai gal tai yra kaina, kurią visuomenė pasiryžusi sumokėti? Reikia sutarti, koks yra tas kompromisas“, – svarstė jis.
Pašnekovo manymu, svarbiausia, jog imantis atlaisvinimų būtų užsitikrinta, kad nekils tokia situacija, kokią turėjome rudens pabaigoje-žiemą.
„Tuo metu laiku neįvesti apribojimai kainavo gausybę perteklinių mirčių ir t.t. Jei galime daryti atlaisvinimus, kurie duoda ekonominę ir psichologinę naudą nedidinat mirčių, hospitalizacijos atvejų, tai juos reikia daryti, bet tą turime išsiaiškinti, kur mes sutariame“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.
Kartu jis pridūrė, kad pagrindinis skirtumas nuo rudens, kad dabar jau turime vakciną, artėjantį pavasarį, kada situacija savaime gerės.
„Tačiau taip pat turime britiškąją atmainą. Atviras klausimas, koks bus jos poveikis pas mus, nes kitose šalyse tas poveikis yra labai blogas. Jei nebūtų britiškosios atmainos, būtų galima elgtis žymiai laisviau“, – sakė jis.
Patenka sunkesni pacientai
Paklaustas, kaip keičiasi patenkančių į ligonines COVID-19 pacientų srautai, Ekspertų tarybos narys, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas teigė, kad stacionarizuojamų asmenų mažėja, tačiau ligoniai sunkėja.
„Tą rodo paskutiniai duomenys, kad padidėjo hospitalizuotų asmenų į reanimacijos skyrius. Nuo žemiausio piko, kada buvo 76 asmenys, dabar turime padidėjimą iki 101. Bendrai pagal tai, kiek dabar yra užimta lovų, tai kovidinių lovų skaičius yra nuolatos mažinamas ir orientuojamasi į COVID-19 nesergančius ligonius. Bet ta situacija yra labai labili, tad duomenis nuolat sekame“, – sakė jis.
Visgi kol kas apie tai, kiek įtakos ligonių sunkumui galėtų turėtų plintanti viruso atmaina, pašnekovas pasakyti negalėjo.
„Kol kas mes negalime būti visiškai tikri, su kokia atmaina ligoniai papuola į gydymo įstaigas, nes kiekvieno nėra galimybių ištirti. Bet remiantis Jungtinės Karalystės praktika žinoma, kad hospitalizacijų skaičius apie 30 proc. yra didesnis, nes atmainos ir užkrečiamumas žymiai didesnis, ir ligoniai sudėtingesni. Taigi su tokia grėsme šalia ir gyvename ir žiūrime, kaip bus. Tačiau, kaip minėjau, nepaisant to stengiamės maksimaliai atnaujinti paslaugas ne COVID-19 pacientams“, – sakė V. Grigas.
Kartu pašnekovas sutiko, kad nors ir rizikų esama, be ekonomikos skatinimo ir tolesnių laisvinimų irgi negalėsime ilgai gyventi.
„Kiekvienas mūsų, natūralu, norime tų atlaisvinimų. Visąlaik ta grėsmė yra, bet suprantame irgi, kad be ekonomikos skatinimo, tam tikrų palengvinimų negalime visą laiką gyventi. Matyt, tai ir bus svarstoma šią savaitę ir ekspertų taryboje, ir pati Vyriausybė turėtų šiuos klausimus svarstyti“, – aiškino ligoninės vadovas.
Anot V. Grigo, kiek laiko dar gyvensim karantine, priklausys nuo skaičių, nuo situacijos, kokios mutacijos plis ir kitų veiksnių.
„Aišku viena, turime toliau saugotis, neatsisakyti vakcinuotis, nesvarbu, kokia tai būtų vakcina. Visos jos yra veiksmingos, prikurta daug legendų ir baubų, bet būkime protingi dėl to, nes tai pagrindinis kelias į laisvę“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad judėjimo ribojimai galioja iki kovo 15 d. Tačiau vidaus reikalų ministrė prabilo, dalyje savivaldybių jie galėtų išlikti ir vėliu.
