„Lenkijos vyriausybė „prisižaidė“: S&P reitingų agentūra sumažino šalies skolinimosi reitingą nuo A- iki BBB+ ir perspėjo dėl galimo sumažinimo ateityje.
Lenkams nuo šiol finansuoti skolas tarptautinėse rinkose bus brangiau. Tiesa, lietuviams tai yra gera naujiena – zlotas smuko ir dabar apsipirkti Lenkijoje yra dar pigiau. Tikriausiai Lenkijos prekybininkai įsives antrąją oficialią kalbą – lietuvių...“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia J. Rojaka.
Kainos risis žemyn toliau
Portalo tv3.lt kalbinta J. Rojaka pabrėžė, jog jau dabar Lenkijoje prekės ir paslaugos yra gerokai atpigusios, o po S&P reitingų agentūros veiksmų kaimyninės šalies atžvilgiu kainos kris dar labiau. Ekonomistės teigimu, apsipirkimą Lenkijoje pamėgusiems lietuviams, tai yra labai gera naujiena.
„Jau dabar prekės Lenkijoje yra gerokai atpigusios. Įsivaizduokite, jeigu, tarkime, kokia nors prekė kainavo 100 zlotų, tai yra pagal dabartinį kursą 22 su trupučiu euro, tai anksčiau ta pati prekė kainuodavo 28 eurus.
Reitingų agentūros yra labai susirūpinusios tuo, kas vyksta Lenkijoje. Žinia buvo ne tik apie tai, kad jie sumažina skolinimosi reitingą, bet ir perspėjo, kad galima laukti panašių veiksmų ateityje, o tai reiškia, kad zloto kursas gali dar labiau nukristi euro atžvilgiu.
Jeigu, mes palygintume ilgalaikį zloto ir euro kursą, tai jau kurį laiką mes buvome palankioje zonoje, o dabar mes praktiškai pasiekėme geriausią rezultatą, geriausią kursą apsipirkti Lenkijoje per pastaruosius ketverius metus“, – aiškino DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims.
Priminė – lazda turi du galus
Vis dėlto, J. Rojaka priminė, kad Lenkijos skolinimosi reitingo sumažinimas gali turėti neigiamą įtaką Lietuvai, ne tik kalbant apie tai, kad daugiau lietuvių gali veržtis apsipirkti į kaimyninę šalį.
„Tie, kurie veža prekes parduoti Lenkijai, tai yra mūsų eksportuotojai, tai jiems tai tikrai nėra gera naujiena, nes Lenkijos gyventojų perkamoji galia mažės ir jiems importuojamos prekės taps brangesnės, o tai reiškia, kad jie galbūt rinksis ne lietuvišką prekę, o lenkišką prekę“, – komentavo ekonomistė.
„Vyksta tokia kova, kas užims Rusijos vietą eksporto rikiuotėje. Ką mes matome? Iš esmės yra du pagrindiniai pretendentai, tai yra Latvija ir Lenkija. Bet, jeigu tendencijos išsilaikys, jeigu zlotas kris ir toliau, jeigu politinis nestabilumas užgoš visus ekonominius laimėjimus, kurie buvo pasiekti per pastaruosius kelerius metus Lenkijoje, o tokia grėsmė yra labai apčiuopiama, [...] tai reikštų, kad iš esmės Latvija turi visus šansus tapti mūsų rinka nr. 1”, – įžvalgomis dalijosi finansų analitikė.
Konkurencijos nebijo
Didžiausio Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė portalui tv3.lt teigė, kad „Maxima“ bent kol kas prarasti pirkėjų srauto dėl krentančių produktų kainų Lenkijoje nebijo.
Anot R. Saulytės, „Maxima“ atliko 241 svarbiausių maisto ir ne maisto kainų Europos šalyse lyginamąjį tyrimą. Pasak pašnekovės, tyrimo rezultatai nenuvylė.
„Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad mes išliekame viena pigiausių, tai yra trečia pagal pigumą Europos valstybe. Mus lenkia tik Lenkija ir Bulgarija.
Kalbant apie Lenkiją, mes iš tikrųjų nematome mums rūpestį keliančių rodiklių, kad mūsų pirkėjų srautas mažėtų ir jie išvažiuotų apsipirkti Lenkiją. Tuo labiau, kad mes galvojame, kad esame konkurencingi ir konkuruojame gana sėkmingai“, – kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai.
„Tikrai nematome, kad klientų srautas, perkamoji vertė ženkliai mažėtų vien dėl to, kad jie renkasi apsipirkti Lenkijoje“, – akcentavo R. Saulytė.
Pašnekovė tikino, kad rinkos, pirkėjų elgesio tyrimai rodo, kad apsipirkimas Lenkijoje labiausiai traukia dėl žemų produktų kainų.
„Iš tyrimų matome, kad išvažiuoja jautriausi pirkėjai, tai yra tie, kuriems žema produkto kaina yra bene vienintelis ir svarbiausias kriterijus. Šiems pirkėjams nėra labai svarbi produkto kilmė, skonis, kokybė. Bet šie pirkėjai nesudaro didžiosios dalis pirkėjų“, – komentavo „Maxima“ atstovė.
„Be abejo, žmonės skaičiuoja, ar jiems apsimoka važiuoti iki Lenkijos apsipirkti, įvertina atstumą. Taigi, tie pirkėjai, kurie yra arčiau sienos su Lenkija, tai jų susidomėjimas apsipirkimu Lenkijoje yra tikrai didesnis“, – tęsė pašnekovė.
Anot R. Saulytės, minėti pirkėjai dažniausiai Lenkijoje taikosi ne tik į maisto produktus, bet ir į ilgesnio vartojimo prekes, kaip valymo, buitinės chemijos priemonės.
