Lietuvoje vietos yra tik senukams, taip būtų galima perfrazuoti Oskarą pelniusio režisierių Coenų filmo pavadinimą. Statistikos departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas – 60-ies metų ir vyresnis. Sociologai prognozuoja, jog dar po poros dešimtmečių senjorai sudarys bent trečdalį šalies gyventojų.
Skaičiuojama, jog šiuo metu vieną pensininką išlaiko trys darbingo amžiaus asmenys.
Apie dabartinių senjorų gyvenimą 2030-ųjų pensininkai veikiausiai kalbės su pavydo gaidele, mat juos išlaikys kur kas mažesnis būrys mokesčių mokėtojų. Tikėtina, kad tuomet vienam pagyvenusiam asmeniui teks jau tik du darbingo amžiaus žmonės.
„Kadangi aš 2030-aisiais jau būsiu sena, norėčiau iki tol numirti, nes nelabai suprantu, kas man mokės pensiją ir iš ko turėsiu išgyventi“, – makabriškai pajuokavo tuomet jau pensininkė būsianti ekonomistė Aušra Maldeikienė.
Pasinaudojusi „Sodros“ internetinėje svetainėje skelbiama skaičiuokle, universiteto docentė, gaunanti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, apskaičiavo 2024-aisiais išėjusi į pensiją iš valstybės gausianti 820 Lt.
Šiuo metu, anot ekonomistės, bent 23 proc. dirbančių šalies žmonių tegauna minimalų atlygį, siekiantį maždaug 700 Lt.
Patarimų nebeturi
A.Maldeikienė guodžiasi turinti nors kokią senatvės alternatyvą – išnuomosianti butą Vilniuje ir pasitrauksianti į sodybą kaime auginti daržovių.
„Neįsivaizduoju, kaip gyvens neturintieji ką nuomoti“, – pripažįsta docentė.
Kaip pačiam apsirūpinti, kad, sąžiningai dirbant ir kas mėnesį atseikėjant duoklę valstybei, sulaukus senatvės užtektų ne tik duonai, bet dar ir sviestui, ekonomistė pripažįsta neturinti patarimo.
Prieš septynerius metus išleidusi pirmąją knygą, prieš penkerius antrąją, kuriose aiškino, kaip reikia taupyti pensijai, dabar A.Maldeikienė neslepia tegalinti patylėti: „Sodra“ neįgali išlaikyti augančio būrio pensininkų, kaip panacėja siūlomi investiciniai pensijų fondai, ekonomistės nuomone, dažniausiai pelningi tik patiems jų valdytojams.
„Iš vidutinio 1500 Lt uždarbio vos galima pragyventi, nebeliko iš ko taupyti. Vadinasi, reikia kažką daryti su valdžia. Jei visuomenė į ją ir toliau rinks šokančius ir dainuojančius, tegul nusižudo nesulaukę pensijos“, – pareiškė A.Maldeikienė.
Pensijas siūlo apmokestinti
Jei mokesčių sistema nebus koreguojama, A.Maldeikienės nuomone, apie mirtį nesulaukus 2030 m. pamąstys ne vienas būsimasis pensininkas.
Ekonomistės nuomone, gelbėjimosi ratu galėtų tapti išplėstas mokesčių mokėtojų būrys.
„Dirbantieji pagal autorines sutartis senus žmones išlaikyti pradėjo tik nuo pernai. Kažkodėl iki 2009-ųjų jie buvo privilegijuotoji klasė, atleista nuo mokesčių. Dabar gi turime tokią nuostabią grupę, vadinamuosius patentininkus. Daugumos dirbančiųjų pagal verslo liudijimus pajamos gerokai didesnės nei kitų. Jiems mokesčiai mažesni, bet ar iš tiesų turguje apsiperkame gerokai pigiau“, – svarsto A.Maldeikienė.
Ekonomistės nuomone, nei morališkai, nei ekonomiškai nepateisinama, kad Lietuvoje mokesčiai atskaičiuojami nuo minimalaus uždarbio, tačiau pensijos neapmokestinamos.
„Nesuprantu, kas blogo įvyktų, jei pensininkai mokėtų mokesčius? Yra pensininkų, kurių metinės pajamos viršija milijoną litų“, – būdą, kaip papildyti „Sodros“ biudžetą, siūlo A.Maldeikienė.
Didinti mokesčių naštą dirbantiems žmonėms ir taip būsimuosius senjorus gelbėti nuo skurdo ekonomistė nebemato galimybių. Ji įsitikinusi: uždirbančiajam 1500 Lt nebeįmanoma sumokėti valstybei daugiau, nei dabar moka.
Kad šalies ekonomika per ateinančius dešimtmečius kilstelėtų tiek, jog išgelbėtų nuo skurdo visą gyvenimą mokesčius mokėjusius pensininkus, A.Maldeikienė pripažįsta nematanti prošvaisčių, jei emigracijos mastai nemažės.
„Man keista girdėti kalbas, kad emigruoja nekvalifikuoti piliečiai. Praėjusiais metais vidutinis emigrantas buvo 29-erių vyras, turintis arba artimiausiu laiku planuojantis kurti šeimą, baigęs tris aukštosios mokyklos kursus. Toks statistinis vidurkis rodo, kad emigruoja labai daug baigusiųjų vidurinę, turinčiųjų netgi magistro diplomus. Galų gale tris aukštosios kursus baigusį žmogų pavadinti neišsilavinusiu man niekaip neapsiverstų liežuvis“, – teigė A.Maldeikienė.
Pasak jos, mokslo žmones paleidžianti Lietuva lieka su pigia nekvalifikuota darbo jėga, nesugebančia pasirūpinti artėjančia senatve.
Senjorų žema savivertė
Statistiniai duomenys skelbia, jog Lietuvoje 55–64 metų gyventojų užimtumo lygis viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Praėjusiais metais šalyje dirbo per 180 tūkst. pagyvenusių žmonių, tai yra 51,6 proc. 55–64 m. Lietuvos piliečių. Sulaukusiųjų 65 m. tebedirbo 5,3 proc. šalies gyventojų. Europos Sąjungoje tokio amžiaus dirba 4,7 proc. žmonių.
Kol Lietuvos senjorai triūsia bandydami prisidurti prie pensijų, europiečiai aktyviai naudojasi informacinių technologijų privalumais. Praėjusiais metais Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi 26, internetu – 23 procentai 65–74 metų gyventojų. Lietuvoje į senjorų namus naujausios technologijos žengia iš lėto. Skaičiuojama, kad šiemet kompiuteriu naudojosi 10, internetu – 9,6 proc. 65–74 m. Lietuvos piliečių.
Panevėžyje pagyvenusius žmones lankančios „Saulės grupės“ savanorė Aušra Balčiūnaitė teigia pastebėjusi esminį Lietuvos senjorų skirtumą nuo bendraamžių europiečių – menką savęs vertinimą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
