Ekonomistas turi gerų žinių paskolų turėtojams: „Labai karštos euro zonos ekonomikos atvėsinimas“

Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos?

Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc. tikimybę, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins palūkanas balandį, ir nuo birželio mėnesio bazinių palūkanų mažinimas yra pilnai skaičiuojamas. Tai iš viso iki šių metų pabaigos rinka tikisi maždaug 5 bazinių palūkanų sumažinimo kartų iš ECB pusės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ekonomistai: šiemet ECB palūkanas mažins keturis kartus

Karo istorikas: „Turėtume būti pripratę prie pavojaus“

Politologas apie ambasadoriaus Lenkijoje nepaskyrimą: „Primena audrą stiklinėje“

Tai yra pakankamai objektyvios prognozės. Aš asmeniškai manau, kad ECB pradės mažinti palūkanas nuo birželio mėnesio, balandis yra kiek per anksti. Kaip tai atsilieps gyventojams, tai, aišku labiausiai atsilieps per EURIBOR – čia taip pat prognozės yra gana teigiamos.

Jeigu 6 mėnesių EURIBOR dabar siekia maždaug 3,9 proc., tai šių metų liepos mėnesį per 6 mėnesių EURIBOR turėtų priartėti prie 3 proc., o šių metų pabaigoje dabartinės prognozės rodo, kad EURIBOR sieks 2,5 proc. Tai reiškia, kad šių metų antrą pusmetį didelė gyventojų dalis, kurie turi būsto paskolas, tikrai pajaus ir pamatys mažesnes palūkanas.

Kodėl palūkanos buvo taip užkeltos? Yra oficiali versija, kad šitaip buvo kovojama su infliacija, bet ne vienas ekonomistas jau yra pasakęs, kad tai nėra geras būdas kovoti su infliacija. Ką jūs pasakytumėte?

Manyčiau, kad pagrindinis aspektas yra tas, jog JAV centrinis bankas ir ECB turėjo gana stipriai koreguoti savo pinigų politiką po to, kai pasaulio ekonomika buvo užtvindyta pigiais pinigais, kas vyko tiek Amerikoje, tiek ir euro zonoje.

Tai iš vienos pusės, tai, ką mes matome dabar, yra tiesiog labai karštos euro zonos ekonomikos atvėsinimas, nes jeigu tai nebūtų daroma, mes turėtume, tikėtina, dar didesnę infliaciją ir dar daugiau problemų su kainų augimu Lietuvoje ir euro zonoje. 

Aš iš dalies galiu sutikti, kad žiūrint į infliaciją visoje euro zonoje praeitais metais, tai, be abejo, ar mes turėtume minusines palūkanas, ar mes turėtume bazines palūkanas, kurios siektų 5 proc., infliacija liktų labai panaši, kadangi ją didele dalimi lėmė pasiūlos aspektai: įvairių prekių tiekimo grandinių sutrikimai ir energetikos kainų augimas.

Kovido politika, griežto karantino politika ir ekonomika dabar yra kritikuojama. Spėliojama, kad galbūt buvo per griežtai uždaryta ekonomika, kas ir lėmė pigių pinigų išmetimą. Galima buvo to nedaryti, tai buvo padaryta klaida. Kaip jūs vertintumėte?

Jeigu vertinčiau istorinę perspektyvą, manau, kad taip. Bet iš kitos pusės, pats save norėčiau pataisyti, kadangi reikia suprasti, kad pasaulio ekonomika kovido metu išgyveno visiškai nestandartinę situaciją.

Visi buvome didžiausiame neapibrėžtume, su kuo mes kovojome, kas čia per virusas ir kada ta pandemija pasibaigs, tas labai apsunkino ir centrinių bankų darbą, nes kovido pradžios metu tiek euro zonoje, tiek JAV mes turėjome defliaciją ir su tuo reikėjo kovoti.

Bet didžiausia problema yra pati situacija, kuri buvo labai nestandartinė. Ar centriniai bankai padarė klaidą, ar ne, taip vienareikšmiškai pasakyti yra labai sunku.

Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.