„Jei sąžiningai prašai politinio prieglobsčio Europoje ir lauki atsakymo – gausi špygą taukuotą. Jei nusprendi, pažeisdamas įstatymus kirsti ES sieną, sumokėdamas apvalią sumelę kontrabandininkams ir plaukdamas pergrūstuose laivuose ar ant pripučiamos valtelės per Viduržemio jūrą, rizikuojant savo ir savo šeimos gyvybėmis – būsi sutiktas išskiestomis rankomis
Čia panašiai, kaip duoti eurą agresyviai jo prašančiam (reikalaujančiam) chuliganui, bet tuo pačiu nenupirkti gėlių iš jas droviai pardavinėjančios močiutės prie Halės turgaus (arba nusirašiusiems egzaminą parašyti po 10, o sąžiningai laikiusiems – supilti po dvejetą)“, – savo „Facebook“ profilyje įžvalgomis apie migrantų krizę dalijasi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Ekonomistas įsitikinęs, jog ES šalys turi būti principingos migrantų krizės priešakyje.
„Paskatinti žmones, esančius pabėgėlių stovyklose Turkijoje ir Libane užpildyti prašymą dėl pabėgėlio statuso Išanalizavus dokumentus, priimti tam tikrą sutartą kiekį pabėgėlių (tuo pačiu sumažėtų ir Islamo kovotojų). Visus kitus (Gambija, Gana, Nigerija) įleisti tik gavus prašymą (nėra prašymo – nelegalus sienos kirtimas – atgal)“, – komentavo Ž. Mauricas.
Ragina būti aiškiai nubrėžti ribas
Portalo tv3.lt kalbintas ekonomistas teigė, jog, jei ES šalys nori suvaldyti augančius migrantų, turėtų aiškiai sutarti, kaip reikėtų reaguoti į pačią migraciją. Anot jo, reikėtų atidžiai vertinti ir karo pabėgėlių migraciją.
„Vietoje to, kad mes turėtume tvarkingą sistemą imigracijos, mes turime šiokį tokį chaosą, kai mes priimame tuos žmones, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kitų gyvybėmis, grynai radikaliais būdais bando patekti į Europos Sąjungą, ar tai būtų nelegalus sienų kirtimas, ar plaukimas jūromis. Tada jau sprendžiama, ką su tais žmonėmis daryti.
Tuo tarpu, kai JAV ar Australija daugiausia priima migrantus tuos, kurie prieš tai pateikia prašymą. Jei tai pabėgėlio statuso prašymas, tai, be abejo, reikia į tai atsižvelgti, nes niekam negalima linkėti tų dalykų, kurie vyksta Sirijoje ir kitose valstybėse, bet tai turėtų būti išnagrinėta prieš tam asmeniui atvykstant, juolab, kad didžioji dalis emigruoja, į Europą keliauja iš Libano, iš Turkijos, tai yra tie, kurie jau yra pabėgėlių stovyklose“, – aiškino Ž. Mauricas.
Finansų eksperto manymu, kalbėdami apie ekonominių migrantų srautų valdymą, turėtume atkreipti dėmesį, kad šie atvykėliai gali būti ir naudingi.
„Jeigu yra ekonominis migrantas, tai reikia atsirinkti, atsižvelgiant į tai, kokių reikia specialybių, kvalifikacijų ir panašiai. Ir tada ta situacija yra daugiau ar mažiau kontroliuojama, visi lieka laimingi, nėra bereikalingo chaoso. Deja, Europoje to šiuo metu nėra.
Jeigu kalbame apie ekonominius migrantus, tai tikrai negalime toleruoti tokių dalykų, kad iš demokratinių valstybių žmonės, rizikuodami savo gyvybėmis, keliasi į Europą. Turi būti loterija įvesta, pagal kurią spręstume, kiek galėtume įsileisti tų žmonių“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Pašnekovas pažymėjo, kad Lietuva taip pat neturėtų galvoti, kad didėjantys migrantų srautai yra mums neaktuali dilema ir veikti jau dabar.
„Jeigu mes paliksime tai savieigai, tai ir visuomenės nusiteiks prieš, kas bus ilgainiui žalinga Lietuvai, ir tie rezultatai nebus tokie geri, jeigu mes taip chaotiškai tuos žmones paimsime. [...] Dabar būtų pats metas Lietuvai sugalvoti strategiją. [...] Mes galime juk derėtis su Europos Sąjunga ir sakyti, kad mums reikia vienokių ar kitokių specialistų. [...] Sakykime, galbūt kitoms šalims nereikia tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, o mums reikia, sakykime, tekstilės, statybos sektoriaus darbuotojų, tai galime racionaliai pasiderėti, kad būtent tie žmonės ateitų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Siūlo sudaryti sąrašus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad siekiant aiškiai atskirti karo pabėgėlius ir ekonominius migrantus, praverstų šalių, iš kurių veržiasi žmonės, klasifikacija.
„Vienas iš būdų, priemonių yra tiesiog pamėginti, visų pirma, sudaryti saugių ir nesaugių šalių sąrašą, tai yra ten kur vyksta konfliktai [...] ir pripažinti iš tų šalių bėgančius žmones, kaip turinčius teisę į prieglobstį, o atitinkamai kitos šalys būtų pripažįstamos saugios ir atvykėliai iš tų šalių natūraliai būtų priskirti ekonominių migrantų kategorijai ir visai kitaip jau būtų su jais elgiamasi“, – portalui tv3.lt sakė T. Janeliūnas.
Vis dėlto, politologo teigimu, net ir pasitelkus minėtą priemonę dėl didelio migrantų skaičius gali kilti problemų.
„Bėda ta, kad esant tokiems srautams, tiesiog neįmanoma visiškai atskirti šitų žmonių, nes daugelis jų bėga be asmens dokumentų, tą kilmės šalį išsiaiškinti yra labai sudėtinga ir niekas nėra turbūt tikras iš kur bėga arabiškai kalbantis asmuo, jeigu jis pasakys, kad yra siras ir bėga nuo karo. Tai šia prasme tas sumanymas yra racionalus, bet jo problema yra įgyvendinimas ir kriterijų suradimas“, – komentavo pašnekovas.
Ministras: aiškumo nėra
Portalo tv3.lt kalbintas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pripažino, kad ES neturi aiškios migracijos politikos ir būtent tai, pasak jo, atskleidė migrantų krizė.
„Geopolitinės problemos persikėlė ir į Europą dėl įvairių priežasčių. Turbūt dėl negebėjimo tinkamai kontroliuoti savo sienas, pietines ypatingai, dėl nebuvimo grąžinimo politikos, nes šiandien apie 40 procentų, kalbant apie Europos Sąjungą, grąžinimo politikos yra įgyvendinama, vadinasi, 60 procentų tų ekonominių pabėgėlių sugeba likti bendrijoje“, – sakė šią savaitę ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje dalyvavęs S. Skvernelis.
Vidaus reikalų ministras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau kartu su kitomis ES šalimis ieškos būdų, kaip suvaldyti atvykėlių srautus. Tuo metu Lietuvoje, S. Skvernelio teigimu, neturėtų vyrauti baimė dėl šalies saugumo imigrantų atžvilgiu.
„Jeigu kalbame apie asmenį, kuris nori, prašo Lietuvoje prieglobsčio, jis vertinamas visapusiškai. Tai daroma ir šiandien iš saugumo pusės: visos žinybos, kurios atsakingos už Lietuvos saugumą plačiąja prasme, procese dalyvauja, vertina tai, ar jis nekelia grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui, ar kelia. Tai yra sąlyga, ar jis bus išsiunčiamas iš šalies, ar liks šalyje“, – akcentavo ministras.
