Euras – lėta savižudybė
„1983 metų vasarą Vilniaus Žalgirio stadione aš stebėjau momentą, kaip lietuvių komanda įmušė įvartį Spartakui. Ir nuo tada aš Vilniuje nebuvau“, – tokiais žodžiais savo vizitą Vilniuje, įvykusį praėjusią savaitę, pradėjo M. Chazinas, rašo rubaltic.ru. Dabar Vilniuje žymųjį ekonomistą pasitiko pilna salė, ir klausimai liejosi laisvai.
„Teoriškai rimtų problemų, kurios prives prie situacijos pablogėjimo, vertėtų laukti 2014 metų pabaigoje. Dar metus su tokiu lėtai slenkančiu nuopuoliu Europa ištemps“, – dabartinę Europos padėtį komentuoja M. Chazinas.
Jį stebina Lietuvos noras įsivesti eurą: „Kam toks kankinantis savižudybės būdas, ar ne paprasčiau išgerti sieros rūgšties stiklinę?“ Pasak ekonomisto, Lietuva turėtų pažvelgti į Lenkijos pavyzdį, kuri 2008-2009 sėkmingai išvengė krizės, devalvuodama zlotą. „Jūs savo pačių rankomis pašalinate vieną iš vidinės ekonomikos palengvinimo instrumentų“, – teigia M. Chazinas. Vėliau prasidėjusi diskusija apie tai, kurios iš Rytų Europos šalių artimiausioje perspektyvoje galėtų pakeisti savo liberalią orientaciją privertė M. Chaziną pasinerti į gilius pamąstymus: „Pasaulyje mokslinis-techninis progresas reikalavo rinkos didinimo. Kitaip tariant, mes turėjome nuolatinį polinkį į globalizaciją. Iš pradžių globalizacijų buvo 5, vėliau 2 – vakarietiška ir sovietinė, o vėliau liko viena. Tačiau bet kuri globalizacija – tai infrastruktūra, kuri reikalauja pinigų. O jeigu pas jus krenta paklausa, sumažėja rinkos, tai infrastruktūra tampa per daug brangi ir labiau rentabilus tampa pasaulio subyrėjimas į gabaliukus – valiutų zonas. Šių valiutų zonų kol kas natūraliai gaunasi 5-6. Dolerio, euro, juanio, rupijos, Lotynų Amerikos valiutų zonos ir šeštas gabalas – tai, kas vadinama Eurazijos erdve. Kokia ten bus valiuta? Sąlyginis rublis. Todėl lokalių darinių susikūrimo tendencija tik stiprės kartu su krizės vystymusi.“
„Kas liečia Rytų Europos šalis – kiekviena tauta pati sau sprendžia, ko ji nori. Būna situacija, kai demokratija iš tiesų veikia. Šiaip ji neveikia, nes elitas visada sprendžia, ką pastatyti, prastumti ir taip toliau. O gilios krizės sąlygomis žmonės pradeda sakyti savo žodį. Ir aš visiškai negaliu nuspėti, ką pasakys žmonės Estijoje, Bulgarijoje ar Vengrijoje. Galiu pasakyti tik už čekus – mes norime į Vokietiją! Tai aišku“, – savo nuomonė dalinasi M. Chazinas.
Susitikimo su M. Chazinu metu Vilniuje kalbėta ir šiomis dienomis populiaria slaptųjų pajėgų vykdomo gyventojų sekimo tema bei apie Edwardo Snowdeno likimą. Svarbiausia čia, pasak M. Chazino, būtent tai, kad E. Snowdeno pranešimas pasirodė būtent tuo metu, kai JAV „Didžiojo septyneto“ posėdyje pareiškė, kad pradeda derybas su Europa dėl laisvos prekybos zonos sukūrimo. Pirmasis punktas būsimajame pranešime buvo netarifinių barjerų panaikinimas.
„O tai reiškia, kad JAV planavo Vakarų Europai Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos likimą. Juk gamybos kaštai Europoje aukštesni, nei Amerikoje. O jei visi barjerai panaikinti – krentančios paklausos fone amerikiečių kompanijos pradės išstūminėti europietiškas“, – tvirtina ekonomistas.
ES verčia rengti gėjų paradus
M. Chazino klausė ir to, ar Turkija bus priimta į Europos Sąjungą: „Recepui Erdoganui Europos Sąjungoje parodė špygą dėl visiškai banalios priežasties. Briuselyje suvokia, kad įsileidus pas save keletą dešimčių milijonų turkų, po dvidešimties metų išvis nieko neliks. Tai juk akivaizdu, turkai – aršūs vaikinai. O Briuselyje su aršiais sunkumai.“
„Antras momentas – norėdama įstoti į vieningą sąjungą, šalis turi rengti savo teritorijoje gėjų paradus. Ar galite įsivaizduoti gėjų paradus Turkijoje? Aš – ne“, – kandžiai pareiškė rusas.
Lietuvos okupacijos nebuvo
Pokalbio su M. Chazinu pabaigoje neišvengti ir kontroversiškesnių klausimų. Susirinkusieji klausė renginio organizatoriaus: „Ką jaučiate, sėdėdami šalia žmogaus, neigiančio Lietuvos okupaciją?“ Atsakymas buvo užtikrintas: „Man gaila, kad žmogus, puikiai suprantantis ekonomiką, visiškai nesupranta istorijos.“
Pats M. Chazinas dėl tokio klausimo nesutriko. Jis akimirksniu pareiškė, kad būtina žiūrėti tiesai į akis: „Kiekvienoje daugiau ar mažiau stiprioje šalyje egzistuoja savo propagandos skyriai. Kiekvienas iš jų formuoja savo istorijos versiją. Ir reikia suprasti, kad jeigu jūs pradedate kalbėti vienos iš tokių versijų kalba, jūs automatiškai patenkate į situaciją, kurioje jumis manipuliuojama. Ideologinių štampų labai sunku atsikratyti. Egzistuoja daugybė jautrių dalykų, apie kuriuos norėtųsi kalbėti atsargiau. Todėl, žvelgiant iš mano požiūrio į pasaulio istoriją, okupacijos nebuvo.“
