Austrija galėjo paleisti Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, bet neprivalėjo to daryti. Sulaikiusi šį asmenį ir perdavusi jį Lietuvai, Austrija taip pat būtų pasielgusi teisine prasme teisingai. Šiuo atveju buvo pasinaudota teisine išlyga, teigia europarlamentarė Laima Andrikienė.
„Tokiu būdu pasitarnaudama Rusijai Austrija paaukojo gerus santykius su Lietuva. Austrija nepademonstravo ir elementaraus solidarumo Lietuvai – kitai Europos Sąjungos (ES) narei“, – sakė Europos Parlamento Europos liaudies partijos politinės grupės narė, Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkė.
Taip Lietuvos deleguota europarlamentarė reagavo sulaukusi Europos Komisijos atsakymo į savo liepos mėnesį pateiktus klausimus. Ji laikosi nuomonės, kad gautas išaiškinimas neatleidžia Austrijos nuo politinės ir moralinės atsakomybės.
Europos Komisijai adresuotame rašte L. Andrikienė prašė išdėstyti oficialią poziciją dėl Sausio 13–osios byloje įtariamo M. Golovatovo, kuris liepos 14 dieną pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Austrijoje, skuboto paleidimo.
L. Andrikienė teiravosi Komisijos nuomonės, ar paleisdama M. Golovatovą nepraėjus 24 val. nuo jo arešto Austrija laikėsi savo tarptautinių įsipareigojimų kitoms ES valstybėms narėms ir konkrečiai Lietuvai ir ar nebuvo pažeistos Europos arešto orderio taisyklės bei procedūros. Lietuvos politikė taip pat klausė, kokių priemonių Komisija ketina imtis ateityje, siekdama užtikrinti, kad tais atvejais, kai ES valstybė narė išduoda Europos arešto orderį, prašydama išduoti asmenis nusikaltusius žmoniškumui kitai šaliai, minėti asmenys būtų nedelsiant areštuojami jiems atvykus į kitos ES valstybės narės teritoriją.
Europos Komisijos viceprezidentės Vivijanos Reding (Viviane Reding) atsakyme atkreipiamas dėmesys, kad asmenų perdavimas pagal Europos arešto orderio taisykles yra išimtinai teisinė procedūra, o visus kylančius klausimus atitinkamų valstybių narių teisėsaugos institucijos turėtų spręsti dvišaliu pagrindu.
Tačiau laiške taip pat teigiama, kad pareiga vykdyti Europos arešto orderį, išduotą dėl 1991 m. įvykių, šiuo atveju Austrijai netaikoma, nes Austrija pasinaudojo Pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio numatyta galimybe jo netaikyti iki 2002 m. rugpjūčio 7 d. padarytoms veikoms. Todėl, anot V. Reding, šiuo atveju taikomi kiti dokumentai dėl ekstradicijos, tokie kaip 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos, taip pat 1995 m. ES konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos ir 1996 m. ES konvencija, grindžiama 1957 m. konvencija.
Kita Lietuvos deleguota europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė mano, kad Europos Komisija vengia atsakymų į konkrečius klausimus dėl M. Golovatovo paleidimo.
Ji taip pat gavo Europos Komisijos atsakymą į savo raginimą išanalizuoti šį atvejį bei pateikti išvadas.
Pasak R. Morkūnaitės, Europos Komisijos atsakyme, deja, nėra pateikti atsakymai į konkrečius klausimus, tarp jų – ar Austrijos institucijos tinkamai vykdė 1957 m. Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos ir šia 1957 m. konvencija grindžiamą 1995 bei 1996 m. ES konvenciją dėl supaprastintos ekstradicijos.
„Pagal šias konvencijas maksimalus leistinas terminas papildomai informacijai pateikti yra 40 dienų. Tad kyla klausimas, ar Austrijos nustatytas 2 val. terminas gali būti traktuojamas kaip pagrįstas, pakankamas ir protingas“, – svarstė R. Morkūnaitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad liko neatsakyta, kokių priemonių Komisija imsis, jei pasitvirtins informacija, kad įtariamasis keletą kartų lankėsi ES teritorijoje jau išdavus Europos arešto orderį, tačiau nebuvo sulaikytas. Lieka neaišku ir tai, ar Europos Komisija inicijuos savo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar tinkamai buvo laikomasi atitinkamų ES teisės aktų.
R. Morkūnaitės teigimu, vertinant pateiktą atsakymą peršasi išvada, kad Komisija nėra pakankamai įsigilinusi į klausimo detales, nors, kaip teigiama atsakyme, atidžiai stebėjo įvykių eigą ir kaip stebėtoja dalyvavo Lietuvos ir Austrijos dvišalės darbo komisijos posėdžiuose.
Pasak jos, norėtųsi tikėti, kad Europos Komisija vis dėlto imsis aktyvaus veikimo šiuo klausimu. Vienas iš tokių žingsnių galėtų būti šio klausimo teikimas nagrinėti ES Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybai. Sveikintina, kad komisarė V. Reding jau kreipėsi į ES Tarybai pirmininkaujančią Lenkiją dėl šio klausimo įtraukimo į TVR tarybos darbotvarkę.
ELTA primena, kad šių metų liepos 14–ąją pagal 2010 metų spalio 18 dieną Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.
Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 metų sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys „Alfa“ puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.
Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15–ąją M. Golovatovas buvo paleistas.
Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis. Lietuvai politinį palaikymą pareiškė ir ES pirmininkaujanti Lenkija.
Po kilusio skandalo konsultacijoms į Vilnių buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje.
Vėliau sudaryta Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl M. Golovatovo paleidimo incidento. Darbo grupė jau buvo susitikusi du kartus, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nėra, bet Austrija linkusi diskutuoti dėl Europos arešto orderio procedūrų taikymo.
