Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas, antradienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija. Pirmasis apie tai paskelbė leidinio IQ interneto portalas.
Asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.
„Europos Sąjungos Bendrame teisme skundas yra priimtas ir pradėtas jo nagrinėjamas, kurio metu tiek EK, tiek Lietuvos interneto žiniasklaida turi pateikti savo argumentus. Taigi procesas vyksta ir toliau, o asociacija neplanuoja atsisakyti savo tikslų, nes tai būtų socialiai neteisinga žiniasklaidos rinkos atžvilgiu. Šio teismo sprendimo gali reikėti laukti ir metus, bet jo verta laukti“, – pranešime sakė L. Bušinskaitė.
Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas Karolis Kačerauskas teigė, kad EK atsisakė nagrinėti asociacijos skundą ne dėl to, kad Lietuvoje galiojantis finansavimo modelis atitinka valstybės pagalbos taisykles.
Anot jo, EK patvirtino asociacijos poziciją, jog visuomeninio transliuotojo finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, todėl LRT finansavimo modelis turėtų atitikti visus valstybės pagalbos suderinamumo kriterijus.
„Nuomonės išsiskiria tik dėl to, ar tokiam valstybės pagalbos teikimui reikėjo gauti EK leidimą. Šiuo metu EK laikosi nuomonės, kad LRT finansavimas buvo sukurtas iki 1994 metų, todėl leidimas teikti valstybės pagalbą yra suteiktas automatiškai. Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 metų LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo. Ar tokie esminiai pokyčiai vyko, turės atsakyti ES Bendrasis teismas“, – pranešime sakė K. Kačerauskas.
Pasak jo, Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK. Atitinkamai, teismui pripažinus, kad esminiai pokyčiai finansavimo schemoje nuo 1994 metų įvyko ir leidimą teikti valstybės pagalbą gauti reikėjo, EK turės konstatuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą.
„Kai žiniasklaidos monopolis tarnauja geriems tikslams, džiaugiamės, kad vyksta teisinga kova su dezinformacija, visuomenės nuomonė yra formuojama teisingai. Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žiniasklaidos monopolis ateityje pradės tarnauti priešingiems tikslams. Neigiamų pavyzdžių nereikia toli ieškoti – Vengrija, Rusija, Baltarusija ar Serbija, tai šalys, kur valdžios monopolis susidarė dėl to, kad nebėra nepriklausomos žiniasklaidos, kuri pateiktų alternatyvią nuomonę ir galėtų įvardinti dalykus tikraisiais vardais“, – teigė K. Kačerauskas.
Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai LRT finansavimo tvarką Europos Komisijai apskundė 2020 metų birželį. Anot jų, dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją, pažeidžia ES teisę, nes nėra suderintas su Komisija kaip valstybės pagalba.
Į Komisiją kreipėsi naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet teigė, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.
LRT biudžetas šiemet siekia beveik 55,5 mln. eurų, jis apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.
