Pasak pareigūnų, Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai.
Tačiau pirmadienį Briuselyje posėdžiavę ES energetikos ir aplinkos ministrai aptarė didesnį ir potencialiai sudėtingesnį klausimą – Rusijos gamtines dujas. Šis kuras kai kurioms bloko šalims, įskaitant didžiausią ES ekonomiką Vokietiją, yra itin svarbus elektros gamybai.
Maskva pareikalavo, kad klientai iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, už dujas mokėtų rubliais, tokiu būdu siekdama apeiti Vakarų finansines sankcijas Rusijos centriniam bankui. Rusų energetikos milžinė „Gazprom“ neseniai nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, jų įmonėms atsisakius pereiti prie naujos mokėjimo tvarkos.
Po derybų Briuselyje susitikimui pirmininkavusi Prancūzijos aplinkos ministrė Barbara Pompili ir energetikos eurokomisarė Kadri Simson pareiškė, kad 27 narių blokas solidarizuojasi su Lenkija ir Bulgarija ir kaups dujų atsargas, kad būtų pasirengusios galimam eksporto nutraukimui.
Anot K. Simson, „visos Rusijos nustatytos procedūros laikymasis prilygtų [ES įvestų] sankcijų pažeidimui“.
Eurokomisarės žiniomis, jokia Europos bendrovė nesiruošia laikytis Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako ir keisti atsiskaitymo būdų.
„Kebloka“ problema
Tačiau kelios šalys gegužės pabaigoje turi atnaujinti tiekimo sutartis, o kai kurios iš jų, kaip buvo pranešta, gali bandyti apeiti Briuselio sankcijas, laikydamosi Maskvos pasiūlytos tvarkos.
Rusija reikalauja, kad įmonės „Gazprom“ banke atidarytų dvi sąskaitas. Į vieną iš jų mokėjimai būtų pervedami eurais arba doleriais, paskui lėšas konvertuotų Rusijos centrinis bankas, kuriam taikomos sankcijos. Galiausiai į antrąją įmonės sąskaitą būtų pervedami rubliai.
K. Kadri ir kai kurių ministrų komentarai leidžia manyti, kad ši tvarka vis tiek pažeistų sankcijas. Tačiau kitos valstybės narės pareikalavo, kad EK ekspertai pateiktų papildomų paaiškinimų šiuo klausimu.
„Šiandien įvyko štai kas: Europos Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė patvirtino, kad mokėjimas rubliais yra nepriimtinas, kad tai yra sankcijų pažeidimas ir Europos solidarumo pažeidimas“, – sakė Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskwa (Ana Moskva).
„Daugelis šalių, įskaitant Baltijos šalis, Daniją, Nyderlandus ir Suomiją, šiandien dar kartą patvirtino solidarumą ir tai, kad tikrai nemokės rubliais“, – pridūrė ji.
Tačiau Švedijos energetikos ir skaitmeninimo ministras Khashayaras Farmanbaras (Chašajaras Farmanbaras) pabrėžė: „Manau, kad išaiškinimas vis dar vyksta... Tai sudėtingas procesas.“
„Noriu pasakyti, kad atsiskaitymas viena valiuta yra vienas dalykas, bet jei tai susiję su kitos šalies centriniu banku, tai tampa kita paketo dalimi, o tai bus kebloka“, – pridūrė jis.
Tuo metu Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela (Jozefas Sykela) teigė paprašęs „aiškaus paaiškinimo, kaip elgtis toliau“.
Per susitikimą Briuselyje Europos pareigūnai buvo priversti reaguoti į žiniasklaidos pranešimus, kad Italija pasirengusi ir toliau mokėti rubliais, kol bus rasta teisėta alternatyva.
S. Kadri pareiškė pasikalbėjusi su Italijos aplinkos ministru Roberto Cingolani (Robertu Čingolaniu), kuris susitikime nedalyvavo. Eurokomisarės teigimu, minėti pranešimai yra „klaidinantys“, bet visgi pažadėjo pateikti Romai ir kitoms ES sostinėms aiškesnes gaires, kaip pasipriešinti V. Putino ultimatumui.
Anot S. Kadri, Maskvos veiksmai parodė, kad „ji nėra patikima tiekėja, o tai reiškia, kad visos valstybės narės būti paruošusius planų visiško [dujų tiekimo] nutraukimo atvejui“.
