Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Izabelė Juškienė sutiko, kad sušalimas savaime dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs, tačiau tai bendrai veikia imunitetą.
„Šlapia galva, kaip ir šlapias kūnas, yra plaukuotoji odos dalis ir lygiai taip pat reaguoja į šaltį kaip visas kūnas. Tad jei ką tik išsimaudę duše gerai nenusišluostę išėję į lauką staiga sušaltume, tai panašus poveikis bus ir iki galo neišsidžiovinus galvos.
Galva, lygiai taip pat kaip ir kūnas, per drėgmę reaguoja į šaltį. Ta pati reakcija būna ir kai būname daug prisirengę ir suprakaituojame, vėsūs drabužiai sąlygoja tai, kad greičiau atvėstame. Taip ir šlapia galva sušąla greičiau. Negana to, galvos oda į aplinkos oro temperatūrą reaguoja daug jautriau ir atsiranda didesnis peršalimo momentas“, – kalbėjo ji.
Gydytojos aiškinimu, visa esmė ta, kad sušalus organizmas pasilpsta, tuomet „krenta“ imunitetas ir virusas ar bakterija gali „prikibti“ lengviau.
„Be abejo, vien nuo sušalimo liga neatsiras. Tie žmonės, kurie grūdinasi, net lenda į šaltas eketes, jie sušąla ir virusas „prikimba“ daug sunkiau. Tad jei žmogus nuosekliai grūdinasi, praktikuoja kontrastinį dušą, kitas priemones, ir išėjus į šaltą orą su šlapiais plaukais nebūtų didelės rizika susirgti“, – kalbėjo I. Juškienė.
Kartu šeimos gydytoja atkreipė dėmesį, kad daug jautresni šalčio poveikiui yra vaikai.
„Jų organizmas itin jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Tad vaikui išeiti į lauką ką tik išplauta ar iki galo neišdžiovinta galva yra labai pavojinga.
Ar tai sukelia didesnę meningito riziką? Nebūtinai, nes tai jau yra uždegiminė reakcija į sukėlėją, tam sušalti tikrai nėra būtina. Peršalimas tiesiog labiau susilpnina imuninę sistemą“, – kalbėjo ji.
