„Pirminiame lygmenyje prie šeimos gydytojų yra apylinkės, kurių dydžiai yra apibrėžti. Pagal apylinkei prirašytų pacientų skaičių, iš Ligonių kasų poliklinikos gauna pinigus, iš jų susiformuoja darbo užmokestis šeimos gydytojui. Vienose apylinkėse daugiau žmonių, kitose mažiau ir t.t. Pagal apylinkių ir pacientų skaičių sugenerauojama pajamų suma, iš kurios, grubiai tariant, suformuojamas darbo užmokestis, kuris skirtinguose miestuose skiriasi. Jeigu Mažeikiuose užtenka mažesnės apylinkės suformuoti darbo užmokestį šeimos gydytojui, Vilniuje ta apylinkė turi būti didesnė, tad į apylinkę automatiškai stengiamasi surašyti kuo daugiau pacientų, kuriuos būtų įmanoma aptarnauti“, – aiškina G. Paluckas.
Dėl to, kalba politikas, atsitinka taip, kad kai kurios apylinkės persipildo, o Vilniuje, kur darbo užmokestis yra didesnis nei kituose miestuose, šeimos gydytojų darbas yra pertemptas. G. Paluckas sako su kolegomis jau kreipęsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydami šiek tiek peržiūrėti paciento, registruoto poliklinikoje, už kurį moka Ligonių kasos, įkainius.
Neatvyksta pas gydytojus
„Antras dalykas – registracijos sistema pas šeimos gydytojus. Pradėjome nagrinėti ir atverti duomenis, tad pastebėjome, kad labai daug žmonių neatvyksta – kai kur 20, kai kur 30 proc. – užsirašo pas gydytojus ir neatvyksta. Tai reiškia, kad gydytojai neefektyviai išnaudoja savo darbo laiką, atsiranda tarpai, o tas, kam reikia, laukia“, – teigia G. Paluckas.
Dar viena problema, pažymi vicemeras, yra ta, kad Vilniuje ir taip gyvena daug gyventojų, o jis dar aptarnauja ir Vilniaus rajoną, beveik 100 tūkst. gyventojų .
„Vilniuje 540 tūkst. gyventojų, o poliklinikoje 630 tūkst. pacientų. Susidaro situacija, kad pačiose poliklinikose trūksta patalpų, kabinetų, kad priimtų žmones. Tais kabinetais šeimos gydytojai turi keistis“, – kalba jis.
Negali teikti daugiau paslaugų
Kai šeimos gydytojas nukreipia specialisto konsultacijai, situacija, anot G. Palucko, darosi dar sudėtingesnė.
„Pagal pasirašytas finansavimo ir paslaugų teikimo sutartis su Ligonių kasomis, poliklinikos gauna kvotas, kiek tam tikros paslaugos per konkretų laiko tarpą gali suteikti paslaugų, pvz., gali suteikti tūkstantį kardiologo konsultacijų per metus – ši kvota iš Ligonių kasų bus apmokėta garantuotai. Jeigu teiksi daugiau paslaugų, tos suteiktos paslaugos iš Ligonių kasų gali būti neapmokėtos, nes jos yra virškvotinės“, – teigė jis.
Vicemero teigimu, norint, kad trumpėtų eilės poliklinikose, pirmiausia reikia daugiau gydytojų:
„Gydytojams turi būti iš kažko suformuotas darbo užmokestis, kuris gaunamas teikiant paslaugas ir gaunant apmokėjimą. Tad reikia daugiau pinigų, o nesant papildomų lėšų ir formuojasi eilės“, – sako jis.
Prezidentės pasiūlymas turi racijos
Prezidentės pasiūlymas, šiuo metu nagrinėjamas Seime, kad gydymo įstaigos būtų baudžiamos, jei pacientams nesuteikiama paslaugų per nurodytą laiką, yra radikalus, bet turi racionalumo, sako politikas:
„Kiekvienoje įstaigoje yra vidinių resursų, vadybos neefektyvumo ir kitų dalykų – į tuos dalykus ir apeliuojama, raginama susitvarkyti savo įstaigose, pasispauskite, persiskirstykite lėšas, mažinkite administracinį aparatą. Tai racionalu ir būtina daryti, bet nepadidinus finansavimo ir kvotų iš Ligonių kasų, esmingai eilės nesumažės, nes gydytojams nebus sugeneruotas darbo užmokestis“, – kalbėjo G. Paluckas.
Vertindamas Gydytojų sąjungos siūlymą bausti pacientus, nepranešusius, kad neateis, G. Paluckas ragino pirmiausia susitvarkyti vidinę sistemą poliklinikose, kur būtų automatiškai siunčiami priminimai pacientams dėl apsilankymo pas gydytojus, į kuriuos jie galėtų atsakyti taip arba ne. Tai sutvarkius, anot politiko, būtų galima drausminti ir nepranešančius apie neatėjimą pacientus.
Pacientų atstovė: bus įnešta tik dar daugiau painiavos
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sako, kad politikai, kaltindami pacientus, kurie nepraneša apie tai, jog neatvyks, tiesiog nori sumesti kaltę ant pacientų, ir bėga nuo tikrosios problemos.
„Pacientai galbūt ir registruojasi keliose vietose, nes laukia, kur greičiau prieis. Jei žmogus serga, jis nenori laukti kelis mėnesius poliklinikose, daugiausiai pas šeimos gydytojus ir pas specialistus. Žymiai geriau buvo, kai žmogus, turėdamas problemų su akimis, eidavo tiesiai pas akių gydytoją, o dabar turi laukti eilės pas šeimos gydytoją, kad gautum siuntimą pas akių gydytoją – tas užima daug nereikalingo laiko. Taip laiku pas šeimos gydytojus galbūt negali patekti tie žmonės, kuriems galbūt reikia šeimos gydytojo konsultacijos“, – kalba V. Augustinienė.
Ji pažymi, kad labai daug laiko užima receptų gavimas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Kiek čia metų svarsto, ir niekaip nepavyksta tas elektroninis receptas – jeigu man nereikia jokios gydytojo konsultacijos, o reikia tik pasiimti insuliną ar diagnostines juosteles, eičiau tiesiai į vaistinę, o dabar turi sekti, kad nepavėluotum, nes vieni vaistai baigiasi spalio 5, kiti spalio 15 ir t.t., turi visa laiką budėti, kad to laiko nepražiopsotum“, – sako ji.
V. Augustinienė pažymi, kad Seime svarstomi siūlymai bausti gydymo įstaigas, jeigu nepriima paciento per tam tikrą laiką, įneš tik dar daugiau sumaišties sistemoje.
„Tada gydymo įstaiga išvis nebus suinteresuota priimti tų žmonių, kurių nespės priimti tuo laiku. O nespės todėl, kad gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis su Ligonių kasomis, yra apmokama už kažkokį konsultacijų skaičių ir gydytojai gali priimti tik tiek tų konsultacijų, kiek yra už konsultacijas apmokama. Kitą kartą gydytojai ir taip priima daugiau žmonių, negu jiems priklauso. (…) Čia bus nubaustos ne gydymo įstaigos, o pacientai. Tas jų sakymas, kad 30 proc. pacientų neateina – nežinau, iš kur jei ištraukė šituos skaičius“, – kalba pacientų atstovė.
Pasak jos, kad pacientai ateitų pas gydytojus, pas kuriuos užsirašė, turi rūpintis poliklinikų registratūros:
„Jeigu man reikalinga gydytojo konsultacijas, tai aš ir einu, bet jeigu mane užrašo už trijų ar keturių mėnesių, aišku, aš ieškosiu būdų, jeigu man rimta priežastis, kažkur gauti kitur tą paslaugą. Žmogaus, gavusio paslaugą, visai nedomina, ar jis pranešė, ar ne. Aišku, aš nesakau, kad nereikia pranešti – reikėtų pranešti. Bet žmonės registratūroje tam ir yra, kad žiūrėtų, kas rytojdienai užsirašę pas kokius gydytojus ir kontaktuotų su tuo pacientu ir pasitikslintų, ar jis ateis, ar ne“, – kalbėjo ji.
Gydytojų atstovas: prezidentės siūlymą palaikome
Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas nurodė, kad jis nemato galimybių, kaip būtų galima bausti gydymo įstaigas, kurios nesilaikytų nustatytų terminų, iki kada turi suteikti paslaugą pacientams.
„Ten yra labai daug problemų. Me esame seniai prieš visas eiles, patys norime, kad jų nebūtų. Galima tą įteisinti įstatyme, bet tam, kad tai padarytume, pirmiausia reikia sutvarkyti daug reikalų, kitaip tas įstatymas neveiks. Jeigu mes juos sutvarkysime, nieko ten nereikės bausti“, – kalba L. Labanauskas.
Pasak jo, gydymo įstaigos pasiskaičiuos, ir, jei pamatys, kad joms neapsimoka laikytis nustatytų terminų, to ir nedarys. L. Labanauskas taip pat pažymi, kad yra ir kitų problemų, kurias reikia sutvarkyti iš pradžių, kad veiktų prezidentės siūlomas įstatymo pakeitimas.
„Jeigu sutvarkysime vienos registracijos, kurios šiandien nėra, galimybę, gal viskas išsispręs savaime. Be to, šiandien nėra konsultacijos apimčių, mes nežinome, ką kas skaičiuoja kaip konsultaciją. Šiandien atėjimas pas daktarą – konsultacija, bet lygiai, galimybės kiekvienoje gydymo įstaigoje yra skirtingi. Tad turi būti nustatytos konsultacijos apimtys ir laikai. Tą pripažįsta ir Prezidentūra, tik jie galvoja, kad tai galima bus gana greitai padaryti. Mes, turėdami organizacinę patirtį, negalvojame, kad tą bus galima lengvai padaryti, bet idėją mes palaikome, idėja gera“,– kalbėjo gydytojų atstovas.
Prezidentūros pateiktame Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitime numatoma, kad skubiosios medicinos pagalbos paslaugą gydymo įstaigos turi suteikti per 1 parą, pirminę ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą – per 7 kalendorines dienas, specializuotą ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą – per 30 kalendorinių dienų.
Seimas taip pat po pateikimo yra pritaręs Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Antano Matulo siūlymui numatyti, kad pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, apie tai privalo informuoti sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip 24 val. iki paslaugos gavimo pradžios.
