Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Artūro Meliano paskyrimo vidaus reikalų ministru. Jis pakeitė iš posto atsistatydinusį partijos kolegą Raimundą Palaitį.
Patikimas ir padorus
Nors A. Melianas visą laiką palaikė R. Palaitį ir sakė, jog jis teisingai pasielgęs, kad atleidęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus, teigiama, kad iš esamų kandidatūrų pasirinkti jį buvusi mažiausia blogybė. Kaip kandidatai į ministro postą liberalcentristų pateiktame sąraše, be A. Meliano, buvo dabartinis sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys, vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga, buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila ir parlamentaras Vytautas Bogušis.
Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas sakė, kad premjero Andriaus Kubiliaus pasirinktas ministras esąs aukštos kvalifikacijos, patyręs politikas.
Panašiai mano Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. „Aš jį asmeniškai pažįstu, ir tai – vienas padoriausių Seimo narių. Pagal charakterį – ramus, dėl jo niekada nebuvo problemų pirmininkaujant ar kitais atvejais. Žmogus, išmanantis dalykus, tai yra tikras, rimtas politikas“, – sakė jis.
„Aš tikiuosi, kad su naujo ministro paskyrimu turėtų aprimti aistros. Dirbsime kūrybiškai“, – sakė A. Melianas, paklaustas, ar jam po konservatorių ir liberalcentristų nesutarimų nebus sunku dirbti A. Kubiliaus Vyriausybėje.
Frakcija nepatenkinta
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigia, kad šitas A. Kubiliaus pasirinkimas frakcijos narius nuliūdino. „Frakcijoje ta žinia buvo išklausyta liūdnai“, – premjerui paskelbus kandidatą į ministrus, žurnalistams sakė J. Razma. – Mes šiuo atveju apgailestaujame dėl paties principo, kad buvo pasirinktas ne mūsų frakcijos siūlymas, o koalicijos partnerių siūlymas. O dėl siūlomų pavardžių mes nediskutavome“.
Anot premjero A. Kubiliaus, R. Palaičio palikimas – iššūkis naujam ministrui, o atkurti FNTT veiksmingumą būsią nelengva. Išryškėjusios rimtos sisteminės teisėsaugos problemos, joms spręsti reikės visų institucijų ir politinių jėgų dialogo. „Naujajam ministrui ir visai Vyriausybei teks dėti daug pastangų, kad FNTT veikla galėtų grįžti į tą lygį, kurį ji buvo pasiekusi – savo efektyvumu, rezultatais ir žmonių pasitikėjimu“, – sakė A. Kubilius. Pasak jo, ši politinė krizė ne tik išryškino dideles personalijų problemas – kiek bėdos gali pridaryti vieno ministro klaida, bet kartu atsiskleidė, kiek ir kokio masto sisteminių problemų dar esama valdant ir koordinuojant visą Lietuvos teisėsaugos sistemą.
O konservatorių frakcija Seime vis dar tikisi, kad naujasis ministras išspręs FNTT vadovų problemą, tačiau viltis – kvailių motina. A. Melianas jau pasakė, kad tai turi būti padaryta teisiniu keliu.
Beprasmis darbas
Ši krizė parodė ir tai, kad Seimo komisijos dirba tuščiomis apsukomis. Štai jauni Antikorupcijos komisijos nariai labai entuziastingai ėmėsi darbo. Visuomenė tikrai įsidėmėjo jos pirmininką Ligitą Kernagį, narius Aureliją Stancikienę, Naglį Puteikį ir kitus, nepabūgusius autoritetų, iškėlusius daug klausimų. Vis dėlto galop viskas liko savo vietose.
Priminsime, kad Seimo Antikorupcijos komisija, tyrusi FNTT vadovų V. Gailiaus bei V. Giržado atleidimo aplinkybes, priėjo prie išvados, kad jiedu atleisti pažeidžiant įstatymus. Šiomis išvadomis taip pat buvo reiškiamas nepasitikėjimas vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui ir siūloma jį bei generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį atleisti iš užimamų pareigų. Generalinis prokuroras Darius Valys pareiškė nematąs teisinio pagrindo atleisti pavaduotoją D. Raulušaitį. Ministras irgi nebuvo atstatydintas, nes jį palaikė prezidentė.
Antikorupcijos komisija pateikė ir daugiau pasiūlymų. Kai R. Palaitis nepaisė nei jos, nei premjero prašymų sustabdyti FNTT direktoriaus skyrimo konkursą ir direktoriumi buvo paskirtas Kęstutis Jucevičius, komisija pasiūlė Raimondui Šukiui, kuris tuo metu laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, atleisti naująjį FNTT direktorių. To irgi nebuvo padaryta.
Antikorupcijos komisija buvo pateikusi klausimų prezidentei D. Grybauskaitei, o juos gavusi konstatavo, kad jie esantys neišsamūs.
Žodžiu, žmonės dirbo negailėdami jėgų, bet jokių rezultatų pasiekti nepajėgė.
Istorija kartojasi
R. Palaičio sukeltas skandalas vėl smogė per konservatorių reputaciją. Jie nuo pat pradžių deklaravo, kad ginsiantys atstatydintus FNTT pareigūnus, tik tas jų gynimas pasirodė nieko vertas. Dabar konservatoriai jau viešai rėkia, kad tai padarysiąs teismas.
Teismų karuselė jau sukasi, tik kol kas ne atleistųjų pareigūnų naudai. Kai V. Gailius pabandė per teismą sustabdyti konkursą FNTT vadovo vietai užimti, tiek Vilniaus apygardos administracinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai atsisakė tai padaryti. V. Gailius dar turi palikti ir tarnybinį butą. Dabar Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų nagrinėti bylą dėl abiejų pareigūnų sugrąžinimo į darbą. Kiek ta byla truks ir kuo baigsis, niekas negali pasakyti.
Šioje istorijoje konservatoriai dar kartą pasirodė esantys nepatikimi. Panašiai 2006-aisiais atsitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos viršininku Vytautu Damuliu bei kontržalgybininku Kastyčiu Braziuliu. Šiedu VSD pareigūnai buvo atleisti iš darbo kilus vadinamajam VSD skandalui, kai Seimas ėmėsi tyrimo dėl VSD pareigūno V. Pociūno žūties. V. Damulis bei K. Braziulis yra teigę, kad tuometinis VSD direktorius A. Pocius su jais susidorojęs už VSD vadovybei nepalankius liudijimus VSD veiklą tyrusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Beje, tada atleidžiant iš darbo V. Damulį bei K. Braziulį buvo panaudotas toks pat scenarijus, kaip ir dabar atleidžiant FNTT vadovus. Kai nepavyko paveikti geruoju, iš abiejų VSD pareigūnų buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija. Savo vadovų veiksmus jiedu buvo apskundę teismams, bet nieko nelaimėjo.
Išryškėjo ir liberalcentristų veidas. Kalbama, kad FNTT vadovai buvo atleisti po to, kai šios institucijos pareigūnai užkabino Liberalų ir centro sąjungos rėmėjus. Matyt, tai būtų buvęs smūgis šiai partijai, nes buvo paaukotas net ministras, kad tik teisybė neišlistų į paviršių. O kad ta partija stengiasi užgrobti kuo daugiau, parodė ir skandalas su sveikatos apsaugos viceministru Artūru Skiku. Jis buvo nuteistas už kyšio paėmimą. Nors partija nuo jo viešai atsiribojo ir pašalino iš savo gretų, A.Skikas teisme tvirtino pinigų prašęs partijai.
Krizės chronologija
Vasario 14 d.
Vidaus reikalų ministras R. Palaitis FNTT vadovams V. Gailiui bei V. Giržadui panaikina leidimą dirbti su slapta informacija ir tuo pagrindu atleidžia iš darbo.
Vasario 21 d.
Seimo Antikorupcijos komisija atlieka tyrimą ir padaro išvadą, kad FNTT vadovus būtina grąžinti į postus, o ministrą R. Palaitį – atleisti.
Vasario 22 d.
Mitinge prie Prezidentūros reikalaujama grąžinti FNTT vadovus į darbą, kovoti su teisėsaugoje atseit veikiančiais klanais.
Kovo 6 d.
Premjeras A. Kubilius prezidentei D. Grybauskaitei įteikia teikimą atleisti ministrą R. Palaitį. Prezidentė šio teikimo nepatenkina.
Kovo 14 d.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas priima ultimatumą: atsistatydinti R. Palaičiui, grąžinti FNTT vadovus į darbą, nutraukti konkursą į FNTT vadovus, per tris dienas parengti ir Vyriausybėje patvirtinti FNTT pertvarkos projektus.
Kovo 15 d.
Vyriausybė rekomenduoja ministrui R. Palaičiui sustabdyti FNTT vadovo konkursą. Jis sutinka, bet vėliau persigalvoja.
Kovo 19 d.
Premjeras A. Kubilius pareiškia, kad reikia reformuoti FNTT ir taip sudaryti sąlygas atleistiesiems grįžti į darbą.
Kovo 21 d.
Ministras R. Palaitis įteikia premjerui pareiškimą, kad atsistatydina – bet tik nuo 26 dienos, kad dar spėtų paskirti naują FNTT vadovą. Seimo Antikorupcijos komisija paskelbia, kad laimėjęs konkursą K. Jucevičius galbūt yra pradanginęs daugiau kaip šimtą slaptų FNTT dokumentų. „Akivaizdu, kad už pinigus tie dokumentai buvo paslepiami“, – sako tos komisijos narys Naglis Puteikis. Savo ruožtu K. Jucevičius tai neigia.
Kovo 22 d.
Premjeras A. Kubilius reikalauja atidėti naujo FNTT vadovo skyrimą. Ministras R. Palaitis jį vis tiek paskiria.
Kovo 23 d.
Konservatoriai pareiškia, kad neatiduosiantys vidaus reikalų ministro posto liberalcentristams.
Balandžio 10 d.
Premjeras A. Kubilius į vidaus reikalų ministro postą siūlo liberalcentristą A. Melianą. Tą pačią dieną jį priima prezidentė D. Grybauskaitė.
Petras KURMELIS