Lietuvoje vaikų teisės yra prastai ginamos, o pagal supratimą, ką galima daryti su vaiku, mūsų valstybė neprilygsta ne tik Vakarų šalims, bet ir kaimynėms, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
„Reikia pripažinti, kad, kaip ir minėjau, mūsų standartai yra labai žemi“, - ketvirtadienį Prezidentūroje po susitikimo, kuriame tartasi dėl Lietuvos vaikų interesų gynimo šalies viduje ir svetur, žurnalistams sakė E.Žiobienė.
Ji apgailestavo, kad sunkiai į priekį stumiasi pataisos, kurios sugriežtintų vaikų priežiūros standartus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra parengusi pataisų projektą, pagal kurį, be kita ko, būtų griežčiau ribojamos galimybes dirbti su vaikais už seksualinius nusikaltimus baustiems asmenims, apibrėžtos smurto prieš vaikus formos: fizinis, emocinis, seksualinis, vaiko nepriežiūra. Ketinama įteisinti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai negalėtų būti paliekami vieni be vyresnių nei 14 metų asmenų, o vaikai iki 14 negalėtų būti vieni be suaugusiųjų paliekami naktį nuo 22 iki 6 valandos. Pataisomis numatoma nustatyti ir skubaus vaiko paėmimo bei apgyvendinimo tvarką.
„Man labai liūdna tai pripažinti, bet per visą savo kadenciją praktiškai apie tai ir diskutuojame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet įstatymas iš tikrųjų Seimo nepasiekė. Deja, taip yra. Bet prezidentės pasiūlytos Civilinio kodekso pataisos, kurios buvo registruotos rudenį, kiek žinia, turėtų būti jau (svarstomos) pavasario sesijoje. Tai yra visai kitas judėjimas“, - konstatavo E.Žiobienė.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės spalį pateiktos pataisos numato riboti vaikų iki trejų metų patekimą į globos namus, trumpinti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau.
„Manau, kad šiuo atveju reikėtų ne tiek kritikuoti Norvegiją, Didžiąją Britaniją ar kitus, bet iš tikrųjų peržiūrėti, kas vyksta pas mus ir stengtis, kiek įmanoma stiprinti vaiko teisių apsaugą“, - pabrėžė kontrolierė.
Anot jos, vaikas turėtų turėti galimybę augti šeimoje.
„Čia yra tikrai Lietuvos prioritetai: vienas dalykas - keisti mūsų mąstymą, galvoti, kaip reikia auklėti vaikus, ką mes galime padaryti dėl savo vaikų, ir iš tikrųjų galvoti apie vaiką ne kaip apie šeimos dalį, bet primiausia kaip apie žmogų, turintį savo teises, savo interesus ir savo gyvenimą. Mes, tėvai, turime būti atsakingi už savo vaikus, o ne laikyti juos šalia savo interesų derinimo kažkur“, - aiškino E.Žiobienė.
Anot jos, vaikų mušimą, jų vienų palikimą namuose, nepriežiūrą ar negydymą Vakarų valstybės vertina gerokai griežčiau, o Lietuva pagal šių dalykų reglamentavimą lygiuojasi į Rusiją.
„Norvegija ir kitos šalys tai daro daug griežčiau. Iš tikrųjų taip siekiama apsaugoti vaiko interesus. Pripažinkime, kad lietuviškas standartas yra gerokai atsilikęs jau nuo kaimyninių šalių - tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje standartai jau yra daug aukštesni. Mes šiuo atveju, deja, lygiuojamės į Rusiją“, - apgailestavo E.Žiobienė.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nuolaidų biologinei šeimai yra labai daug vien dėl to, kad mes tikrai stengiamės, jog vaikas liktų šeimoje“, - pridūrė ji ir pabrėžė, kad globos sistemą Lietuvoje būtina reformuoti plėtojant bendruomenines paslaugas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sausį pateikiamais duomenimis, globa nustatyta 9919 vaikų, iš jų 5837 gyvena šeimose, 451 – šeimynose, globos įstaigose gyvena 3631 vaikas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
