Teisėjų taryba penktadienį pavedė Lietuvos apeliaciniam teismui ištirti su koncernu EBSW susijusias bylas nagrinėjusių teisėjų Raimundo Buzelio, Arūno Paštuolio ir Virginijos Volskienės veiklą.
Kauno apygardos teismui pavesta įvertinti teisėjos Daivos Mekšraitienės veiklą.
Tokius pavedimus Teisėjų taryba davė susipažinusi su Seimo pateiktomis laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadomis.
Išvadas šių teisėjų veiklą nagrinėsiantys teismai turėtų pateikti po mėnesio, pranešė Nacionalinė teismų administracija.
Kauno apygardos teismo teisėjas A.Paštuolis penkerius metus nagrinėjo EBSW bylą, kiti teisėjai sprendė arešto, tyrimo nutraukimo ir kitus klausimus, susijusius su koncerno įmonėmis.
Seimo komisijai Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė įtarimą sukėlė, nes nesustabdė EBSW priklausiusios ir indėlius ir gyventojų rinkusios Kauno holdingo kompanijos likvidatorės bendrovės "Valeksa" ir koncernui artimos įmonės "Blagė" sandorio.
Juo "Valeksa" už maždaug 1 tūkst. litų perleido "Blagei" ieškinio teises dėl 54 mln. litų - šias Kauno holdingo kompanijos lėšas iššvaistę buvo įtariami 4 EBSW aukšti darbuotojai, jų turtas buvo areštuotas.
Vėliau "Blagė" šio ieškinio atsisakė, turto areštas buvo panaikintas ir dėl to nukentėjo Kauno holdingo kompanijos indėlininkai.
EBSW veiklą analizavusi Seimo komisija nutarė, kad investicinės bendrovės Kauno holdingo kompanijos veikla negalėjo būti vykdoma be valstybės ir Lietuvos banko vadovų žinios, KHK neteisėtai veiklai nesutrukdė nei Seimas, nei teisėsauga, nei Finansų ministerija, nei Valstybinė mokesčių inspekcija.
Komisija į asmenų, dirbusių valstybės tarnyboje ir turėjusių ryšių su EBSW, sąrašą įrašė tik tris pavardes ir iš išvadų išbraukė valstybės tarnyboje dirbusius arba dirbančius asmenis, kuriuos anksčiau buvo įvardijusi kaip "artimai su EBSW nesusijusius".
Vietoj to išvadose nurodė tris Kauno teisėjus, kurių kvalifikaciją siūloma įvertinti Teismų tarybai ir Teisėjų garbės teismui. Komisijos išvadose pasiūlyta įvertinti Kauno teisėjų R.Buzelio, A.Paštuolio ir D.Mekšraitienės veiksmus, nagrinėjant su EBSW susijusias bylas.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė Kauno holdingo kompanija iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.
Laikinoji Seimo komisija praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio koncerno EBSW veiklai tirti šiemet sausį nusprendė, kad prie asmenų, prisidėjusių prie koncerno sėkmingos veiklos, sąrašą papildė keturi buvę generaliniai prokurorai, įskaitant ir buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. Be jo, į sąrašą įtraukti eksprokurorai Kazys Pėdnyčia, Vladimiras Nikitinas bei Antanas Klimavičius.
Komisija atsakomybės siūlo pareikalauti ir iš buvusio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus, kuris šias pareigas ėjo 2001-2004 metais.
Taip pat konstatuota, kad komisijai nepavyko rasti atsakymo, ar turi pagrindo koncerno buvusio vadovo Gintaro Petriko pareiškimai apie EBSW ryšius su aukštais tuometiniais ir dabartiniais valstybės pareigūnais bei jiems mokėtus atlyginimus.
G.Petrikas spaudai yra teigęs, esą asmeniškai davė pinigų tuometiniam šalies prezidentui Algirdui Brazauskui ir premjerui Adolfui Šleževičiui, o koncernui "netarnavusiam"
tuometiniam Lietuvos banko pirmininkui Romualdui Visokavičiui esą inicijavęs baudžiamają bylą.
Buvęs EBSW vadovas G.Petrikas 7 metus slapstėsi nuo teisėsaugos.
2004-ųjų pavasarį jį sulaikė JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai.
JAV Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismas nusprendė EBSW veikėją išduoti, bet bet pastarasis sprendimą apskundė.
