Su koncernu EBSW susijęs bylas nagrinėję teisėjai nepadarė jokių pažeidimų, už kuriuos jiems galėtų būti keliamos drausmės bylos.
Tokias išvadas padarė Lietuvos apeliacinis teismas. Penktadienį šioms išvadoms pritarė Teisėjų taryba, pranešė Nacionalinė teismų administracija.
Teisėjų taryba, susipažinusi su Seimo pateiktomis laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadomis, buvo pavedusi teismams pateikti išvadas apie su koncernu susijusias bylas nagrinėjusių teisėjų veiklą.
Išvadas pateikęs ir administracinę veiklos priežiūrą atlikęs teismas konstatavo, kad nepaisant kai kurių teismų veiklos trūkumų ir pažeidimų šiuo metu nėra galimybių kelti drausmės bylas teisėjams, kurių veikla buvo tirta. Pagal teisės aktus, jeigu nuo nusižengimo padarymo praėjo daugiau negu treji metai, kaip šiais konkrečiais atvejais, drausmės bylos nekeliamos.
Teigti, kad abejonių sukėlusios bylos buvo vilkinamos, išvadas pateikęs teismas taip pat neturi pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjo Arūno Paštuolio nagrinėtos baudžiamosios bylos dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos vadovų nusikalstamos veiklos svarstymas užsitęsė dėl daugelio objektyvių priežasčių. Byla buvo net 343 tomų bylos, apklausti tūkstančius liudytojų reikėjo surengti šimtus teismo posėdžių.
Tie patys kaltinamieji arba atsakovai tuo pat metu turėjo dalyvauti ir kituose teismuose, kur buvo nagrinėjamos jų bylos.
Patikrinęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Virginijos Volskienės veiksmus nagrinėjant su EBSW veikla susijusias civilines bylas, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad viena iš civilinių bylų, dėl kurios keliamos abejonės Seimo išvadose, buvo nutraukta dėl to, kad reikalavimų perleidimo pagrindu joje pasikeitęs ieškovas pasinaudojo savo procesine teise atsisakyti ieškinio. Tokį bylos nutraukimo pagrindą numato civilinio proceso įstatymas.
Kauno apygardos teismo teisėjo Raimundo Buzelio atveju jo priimti Seimo išvadose minimi procesiniai sprendimai buvo apskųsti aukštesnės instancijos teismui ir panaikinti, t. y. buvo pasinaudota galimybe peržiūrėti teismo procesinius sprendimus.
Tuo tarpu drausminė atsakomybė teisėjui gali būti taikoma tik už Teismų įstatyme numatytus pažeidimus (teisėjo vardo pažeminimą, administracinį teisės pažeidimą ir pan.).
Be to, šio teisėjo drausminės atsakomybės klausimas buvo keliamas netrukus po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino jo sprendimus, tačiau drausmės byla iškelta nebuvo.
Išvadas pateikęs teismas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlusius teismų sprendimus peržiūrėti galėjo tik teismas ir tik įstatymų numatyta tvarka (apeliacijos arba kasacijos būdu), o vertinti teisėjų procesinius veiksmu s administracinės priežiūros būdu negalima. Priešingu atveju būtų pažeidžiami teisėjo ir teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Be to, abejonių sukėlusiais teismų dokumentais nepatenkinti subjektai turėjo galimybes juos skųsti aukštesnės instancijoms teismams, tačiau daugeliu atvejų nepasinaudojo šia teise.
Kauno apygardos teismo teisėjas A.Paštuolis penkerius metus nagrinėjo EBSW bylą, kiti teisėjai sprendė arešto, tyrimo nutraukimo ir kitus klausimus, susijusius su koncerno įmonėmis.
Seimo komisijai Vilniaus apygardos teismo teisėja V.Volskienė įtarimą sukėlė, nes nesustabdė EBSW priklausiusios ir indėlius ir gyventojų rinkusios Kauno holdingo kompanijos likvidatorės bendrovės "Valeksa" ir koncernui artimos įmonės "Blagė" sandorio.
Juo "Valeksa" už maždaug 1 tūkst. litų perleido "Blagei" ieškinio teises dėl 54 mln. litų - šias Kauno holdingo kompanijos lėšas iššvaistę buvo įtariami 4 EBSW aukšti darbuotojai, jų turtas buvo areštuotas.
Vėliau "Blagė" šio ieškinio atsisakė, turto areštas buvo panaikintas ir dėl to nukentėjo Kauno holdingo kompanijos indėlininkai.
EBSW veiklą analizavusi Seimo komisija nutarė, kad investicinės bendrovės Kauno holdingo kompanijos veikla negalėjo būti vykdoma be valstybės ir Lietuvos banko vadovų žinios, KHK neteisėtai veiklai nesutrukdė nei Seimas, nei teisėsauga, nei Finansų ministerija, nei Valstybinė mokesčių inspekcija.
Komisija į asmenų, dirbusių valstybės tarnyboje ir turėjusių ryšių su EBSW, sąrašą įrašė tik tris pavardes ir iš išvadų išbraukė valstybės tarnyboje dirbusius arba dirbančius asmenis, kuriuos anksčiau buvo įvardijusi kaip "artimai su EBSW nesusijusius".
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė Kauno holdingo kompanija iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.
Laikinoji Seimo komisija praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio koncerno EBSW veiklai tirti šiemet sausį nusprendė, kad prie asmenų, prisidėjusių prie koncerno sėkmingos veiklos, sąrašą papildė keturi buvę generaliniai prokurorai, įskaitant ir buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. Be jo, į sąrašą įtraukti eksprokurorai Kazys Pėdnyčia, Vladimiras Nikitinas bei Antanas Klimavičius.
Komisija atsakomybės siūlo pareikalauti ir iš buvusio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus, kuris šias pareigas ėjo 2001-2004 metais.
Taip pat konstatuota, kad komisijai nepavyko rasti atsakymo, ar turi pagrindo koncerno buvusio vadovo Gintaro Petriko pareiškimai apie EBSW ryšius su aukštais tuometiniais ir dabartiniais valstybės pareigūnais bei jiems mokėtus atlyginimus.
G.Petrikas spaudai yra teigęs, esą asmeniškai davė pinigų tuometiniam šalies prezidentui Algirdui Brazauskui ir premjerui Adolfui Šleževičiui, o koncernui "netarnavusiam" tuometiniam Lietuvos banko pirmininkui Romualdui Visokavičiui esą inicijavęs baudžiamąją bylą.
Buvęs EBSW vadovas G.Petrikas 7 metus slapstėsi nuo teisėsaugos. 2004-ųjų pavasarį jį sulaikė JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai. JAV Kalifornijos valstijos centrinės apygardos teismas nusprendė EBSW veikėją išduoti, bet pastarasis sprendimą apskundė.
