Dalios Grybauskaitės išrinkimas Prezidente Vakarų Europai atnešė žinią, kad nestabilus laikotarpis Lietuvoje baigėsi, teigia žinomas politikos apžvalgininkas, britų savaitraščio "The Economist" žurnalistas Edvardas Lukasas (Edward Lucas). Jis taip pat pabrėžia ypač vertinąs išrinktąją šalies vadovę kaip ekonomikos, finansų ekspertę.
"Vakarų Europai šie rinkimai rodo, kad pasibaigė labai nestabilus laikotarpis, kuris prasidėjo dar Pakso (nušalintojo Prezidento Rolando Pakso. - ELTA) laikais. D. Grybauskaitę išrinkus valstybės vadove, atrodo, kad viskas bus gerai", - Eltai telefonu sakė E. Lukasas.
Politikos ekspertas pažymėjo, kad nė viena partija šiuose rinkimuose nesugebėjo iškelti išrinktajai Prezidentei lygaus kandidato. "Džiaugiuosi, kad išrinktoji Prezidentė turi tokį didelį palaikymą. Nors Lietuva yra parlamentinė respublika ir Prezidentas čia neturi labai daug galių, esu įsitikinęs, kad D. Grybauskaitės išrinkimas yra geras pokytis", - sakė E. Lukasas.
Autoritetingo britų savaitraščio apžvalgininkas pažymėjo, kad didžiausias iššūkis, laukiantis naujosios valstybės vadovės - ekonominė krizė. Anot E. Lukaso, išrinktoji Prezidentė, kuri užsienio spaudoje jau yra praminta "geležine ledi", turės panaudoti savo tvirtą būdą ir lyderės savybes, kad sutelktų ir nuramintų žmones.
Išrinktoji valstybės vadovė paaiškėjus rezultatams jau pirmąją dieną griežtai išsakė savo poziciją dėl Vyriausybės darbo. Ji privalėsianti įveikti krizę ir pareiškė nesitaikstysianti su neefektyviu darbu. Po šių žodžių sudrebėjo penkių ministrų kėdės. Finansų, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos, ūkio, energetikos sritis kuruojantys ministrai, pasak D. Grybauskaitės, arba turės pripažinti ir taisyti klaidas, arba turės palikti postus.
D. Grybauskaitė pareiškė, kad kol bus įmanoma reikia tvarkytis patiems ir neskubėti kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
"The Economist" apžvalgininkas taip pat pažymėjo, kad Lietuvai tikrai kol kas nereikia tokios paskolos, kokią turėjo pasiimti ant bankroto ribos atsidūrusi Latvija. Esą paskola iš TVF Lietuvai būtų negerai ir dėl to, kad ji numuštų skolinimosi reitingus.
Tačiau. E. Lukasas priminė, kad yra įvairių bendravimo su TVF galimybių. "Geriau tartis dėl pinigų dar tada, kai jų nereikia, nei blogiausiu atveju. Geriausia yra užsitikrinti atsarginį variantą", - Eltai sakė "The Economist" apžvalgininkas.
E. Lukasas taip pat pažymėjo, gerbiąs D. Grybauskaitę kaip ekonomistę ir finansų ekspertę. "Manau, ji labai rimtai apgalvoja savo žodžius prieš juos išsakydama", - teigė įtakingas britų politikos apžvalgininkas, ragindamas įsiklausti į būsimąją šalies vadovę.
Kalbėdamas apie kadenciją baigiantį Prezidentą Valdą Adamkų E. Lukasas pažymėjo, kad Jo Ekscelencija buvo geras, bet nestiprus lyderis. "Tai ypač išryškėjo kadencijos pabaigoje. Aš labai džiaugiausi, kai V. Adamkų išrinko Prezidentu. Tai yra viena iškiliausių emigrantų asmenybių ir vienas liberaliausių politikų. Jis - nepaprastai iškili asmenybė kultūriniame, intelektiniame gyvenime, tačiau - ne visada efektyvus sprendžiant šalies vidaus klausimus", - teigė E. Lukasas.
ELTA primena, jog pirmajai savo kadencijai Lietuvos Prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 metais. 2002 metais V. Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo R. Paksui. 2004 metais Seimui R. Paksą pašalinus iš Prezidento pareigų, V. Adamkus dar kartą iškėlė kandidatūrą rinkimuose į Prezidento postą. 2004 metų birželį Lietuvos piliečiai V. Adamkų antrą kartą išrinko valstybės vadovu penkerių metų kadencijai.
2009 metų gegužės 17 dieną valstybės vadove išrinkta D. Grybauskaitė. Už ją balsavo 69 proc. rinkėjų. D. Grybauskaitė bus pirmoji moteris Prezidentė Lietuvoje. Ji didele persvara aplenkė taip pat šiuose rinkimuose kandidatavusius Socialdemokratų partijos pirmininką, parlamentarą Algirdą Butkevičių (11,83 proc.), partijos Tvarka ir teisingumas vicepirmininką Seimo narį Valentiną Mazuronį (6,16 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį Seimo narį Valdemarą Tomaševskį (4,74 proc.), Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkę, ekspremjerę Kazimirą Prunskienę (3,91 proc.), Darbo partijos vicepirmininkę parlamentarę Loretą Graužinienę (3, 61 proc.), atsargos brigados generolą Česlovą Jezerską (0,67 proc.).
