„Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos. Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks“, – muziejaus pranešime teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Dvi ruoniukės į Lietuvos jūrų muziejų pateko prieš metus, kai nusilpusios buvo rastos jūros pakrantėje. Pernai iš viso Jūrų muziejuje išslaugyti šeši ruoniai, keturi iš jų sustiprėjo greičiau ir į jūrą buvo paleisti rudenį, o Popkei ir Šmikei reikėjo daugiau laiko jėgoms atgauti. Į muziejų jauniklės pateko sverdamos vos 12-13 kilogramų, o dabar jos sveria 40-50 kilogramų ir yra visiškai pasirengusios savarankiškam gyvenimui.
Paprastai ruonių jaunikliams, slaugomiems Jūrų muziejuje, vardai suteikiami pagal jų radimvietę, tačiau beveik per 30 ruoniukų globos metų buvo išnaudoti visi pajūrio vietovardžiai, todėl šioms ruoniukėms vardus pernai pasiūlė Klaipėdos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ auklėtiniai.
Jūrų muziejuje gydyta ir slaugyta apie penkiasdešimt ruoniukų. Didžioji dalis šių gyvūnų grįžo į jūrą. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams arba pasiliko Jūrų muziejuje.
Aplinkos ministerija kasmet Baltijos pilkiesiems ruoniams gydyti ir prižiūrėti skiria apie 7 tūkst. eurų. Šiemet Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. eurų Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui.
Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
