„Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.
„Taip pat prašau informuoti, ar turėtų būti pateikti papildomi dokumentai, jei taip, prašyčiau nurodyti kokius dokumentus turėčiau pateikti“, – pažymi jis.
KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.
J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.
Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.
ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.
Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
