Tik pasibaigus vienai liūdniausių Lietuvos švenčių Vėlinėms, kitą dieną lietuviai gavo progą pasidžiaugti. Mat Jungtinės Tautos sudarė Žmogaus socialinės raidos indeksą ir pirmą kartą istorijoje Lietuvą priskyrė prie itin aukšto išsivystymo valstybių. Užėmėme 40 vietą, per metus pakilome keturiomis vietomis, aplenkėme brolius latvius ir net pietiečius portugalus.
Normalus pilietis tai išgirdęs šyptelėtų ir dar kolegai iš užsienio pasigirtų, bet tokių pas mus arba labai mažai, arba visi per daug nuliūdę po laisvadienių, praleistų kapinėse. Kur geriausia tikrinti statistinio lietuvio nuomonę vienu ar kitu klausimu? Aišku, kad didžiųjų naujienų portalų komentarų rubrikose.
Ten rasime visko: abejojančių tyrimo metodika, šaltinių patikimumu, įtariančių valdžią duomenų klastojimu. Be abejo, tai seka standartinis šūsnis pasisakymų, kaip valdininkai, darbdaviai ir bankai viską atima iš vargšų piliečių ir šie neturi ko valgyti. Tuomet dar aktyviai reiškiasi emigrantai: tie, kurie grįžta į Lietuvą taisytis dantų, kaskart išsigąsta, kaip gimtinėje viskas blogai, ir būtinai tai pabrėžia prie kiekvienos pozityvios žinios.
40 vieta jokiu būdu nereiškia, kad problemų pas mus nėra, bet pakilimas vienu laipteliu aukštyn, kalbant apie kategorijas, įrodo, jog mūsų sveikatos apsauga, švietimas, uždirbamos pajamos, lyčių lygybės padėtis (dalis rodiklių, kurie buvo vertinami) tik gerėja. Ar tai ne proga džiaugtis? Geriau paburnokime, nieko nedarykime ir palaukime, kol stebuklinga ranka mus nuves geresnio gyvenimo link. Maža to, dar savo vaikams bent kartą per dieną pakartokime, kaip viskas blogai. Tada būsime tikri, kad jie užaugę neiškris iš statistinio lietuvio rėmų ir toliau sekdami tėvelių pavyzdžiu lauks stebuklo.
