Skaičiuodamas paskutines dienas šios kadencijos sveikatos apsaugos ministro poste Aurimas Pečkauskas sako galintis atsikvėpti – po iš viso daugiau nei 40 valandų trukusių derybų su 9 medikus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis pagaliau pasirašyta sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis. Ja sutarta ne tik dėl darbo užmokesčio pokyčių, bet ir kitų garantijų.
„Darbo užmokesčio augimui bus skirta gerokai virš 200 mln. eurų vien 2025 metams. Kalbame apie viešąsias įstaigas, visų grupių darbuotojus. Tai turėtų leisti sudaryti galimybes darbo užmokestį vidutiniškai didinti apie 10 proc.
Mūsų vertinimu, tai yra didelis žingsnis, nes žinome, kad, prognozuojama, vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs šiek tiek daugiau nei 7 proc. Taigi yra ketvirtadaliu didesnis augimas sveikatos sektoriuje, kuris vyksta nuosekliai. Per pastaruosius 4 metus vidutinis darbo užmokestis už etatą gydytojams augo apie 80 proc., tuo metu slaugytojams turime apie 60 proc.“ – pirmadienį kalbėjo jis.
Kitąmet vėl reikės kovoti dėl algos didėjimo
Vis tik pačios profesinės sąjungos apgailestavo, kad ne dėl visko pavyko susitarti.
„Į sutartį žiūrime kaip į bendradarbiavimo su Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija tąsą. Sutartis yra labai reikalinga, aišku, ji turi ir pliusų, ir minusų – pliusų kaip darbuotojai norėjome šiek tiek daugiau, bet susiderėjome, kaip susiderėjome.
Pagrindinis turbūt minusas tai, kad susiderėjome dėl atlyginimų kitais metais ir jo didėjimo, o kovo mėnesį vėl derėsimės dėl 2026–2027 m. Nebus taip, kad didėjant MMA, didės atlyginimas ir mums – kasmet turėsime kalbėti iš naujo. Tai yra vienas iš tų didesnių minusų“, – komentavo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė.
Pasak jos, tikėtasi ir atlyginimo pastoviosios dalies didesnio koeficiento, o jis liko nepakitęs.
Algos visiems vienodai nepakyla?
Sutartis pradės galioti nuo kitų metų sausio 1 dienos ir galios 3 metus – ji pakeis prieš 3 metus pasirašytą sutartį, kuri baigia galioti metų pabaigoje. Ja numatomos ne tik kitąmet augsiančios algos, bet ir kitos socialinės garantijos.
Tačiau pabrėžiama, jog trišalėje sutartyje numatyti susitarimai nuo 2025 m. sausio 1 d. galios LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai.
„Kai kalbame apie biudžetines įstaigas, kalbame apie profsąjungų narius, kai kalbame apie viešąsias įstaigas, reikėtų suprasti tai, kad šakos sutartis brėžia bendrą generalinę kryptį ir kiekvienoje gydymo įstaigoje profesinės sąjungos susitars dėl konkrečios, įstaigos lygmens, sutarties, kurios sąlygos negali būti prastesnės, nei numatyta mūsų pasirašytame susitarime“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
Tiesa, jis neslėpė, kad skirtingų įstaigų darbo užmokesčio tvarka kiek skiriasi, tad ne visi medikai gali pajusti 10 proc. atlyginimo kilimą.
„Turbūt suprantame, kad darbo užmokesčio tvarkos skirtingose įstaigose šiek tiek skiriasi, tai konkretus procentas, kuris matysis algalapiuose, gali kisti“, – sakė A. Pečkauskas.
Kiek realiai pakils atlyginimas?
Paklausta, kiek realiai galėtų didėti atlyginimas, R. Kiršienė teigė, jog tą pasakyti nėra taip paprasta.
„Viskas labai gražiai skamba, bet čia iš esmės didės atlyginimo pastovioji dalis, o tiek gydytojų, tiek slaugytojų atlyginimas susideda iš kintamosios, pastoviosios dalies ir priedų. Tai čia kalbama apie pastoviąją dalį, tai, pavyzdžiui, Santaros klinikose gydytojų atlyginimas turėtų padidėti maždaug 200 eurų „ant popieriaus“, tai „į rankas“ būtų apie 120 eurų. Nežinau, kaip vertinti – daug tai ar mažai“, – konstatavo ji.
„Žmones labai skaudina, kai ministras pradeda kalbėti apie 10 proc., o įstaigoje padidinama tik 5, 6 proc. Tada kyla nepasitenkinimas – nes žadėjo vienaip, o yra kitaip.“
Ji neslėpė, kad realybėje situacijų būna įvairių – nebūtinai atlyginimas visiems pakyla 10 proc., gali kilti ir konfliktinių situacijų kovojant už geresnes darbo sąlygas.
„Būna labai įvairiai, yra skirtingos darbo užmokesčio tvarkos – vienur ta pastovioji dalis yra 50 proc., kitur – 80 proc., tad kiek pakils atlyginimas, skirtingose įstaigose yra labai skirtingai. Dėl to iš esmės reikia tartis įstaigų profesinėms sąjungoms, bet tai nepadidina nuotaikos darbe ir motyvacijos, jei yra konfliktinės situacijos ar atlyginimai labai maži. Kitas dalykas, žmones labai skaudina, kai ministras pradeda kalbėti apie 10 proc., o įstaigoje padidinama tik 5, 6 proc. Tada kyla nepasitenkinimas – nes žadėjo vienaip, o yra kitaip“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Pasak medikų atstovės, situacijos, kiek kokioje įstaigoje sveikatos darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms, yra labai skirtinga.
„Sutarties pasirašymas yra pradinis žingsnis, didžiausias darbas yra, kai reikia įstaigose ją įgyvendinti, kalbėti su darbdaviu, administracija, argumentuoti, rodyti sutarties nuostatas ir sakyti, kad darbo užmokestis turi didėti slaugytojams, nes jie išties atlieka labai sudėtingą darbą“, – antrino Lietuvos slaugos specialistų asociacijos (LSSA) prezidentė Aušra Volodkaitė.
Išskirtinis dėmesys slaugytojams
A. Pečkauskas gi atkreipė dėmesį, kad kolektyvinėje sutartyje pasiektas atskiras susitarimas dėl slaugytojų darbo sąlygų gerinimo.
„Turime sutartyje numatytą išskirtinumą slaugytojams – šalia jau įvardinto darbo užmokesčio augimo, darbo užmokesčio nustatymo formulėje turime pokytį konkrečiai slaugytojams, kuris leis darbo užmokesčio „grindis“ didinti dar papildomais 10 proc.
Suprantame, kad keliant šios profesijos prestižą, didinant slaugos lyderystės reikšmę mūsų sveikatos sistemoje – tą matome papildomai įgalindami slaugos specialistus teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl natūralu, kad šis procesas turi žengti koja kojon su oresnėmis darbo sąlygomis ir oresniu darbo užmokesčiu“, – kalbėjo ministras.
A. Volodkaitė nors ir džiaugėsi, kad kolektyvinė sutartis pagaliau pasirašyta, taip pat neslėpė, jog lūkesčiai buvo didesni.
„Tačiau turime dabartinę situaciją ir įsipareigojimus bei įsipareigojimus kitiems metams kalbėtis ir reglamentuoti slaugytojų darbo krūvius. Tai yra opus klausimas, kurį keliame ne vienus metus ir tikimės, kad jis bus sprendžiamas.
Dėl darbo užmokesčio – ministras neakcentavo, bet turime darbo rinkoje slaugytojus, kurie įgiję aukštą universitetinį išsilavinimą ir aukštąjį neuniversitetinį – kolegijinį išsilavinimą, šiuo atveju darbo užmokestis ženkliau bus didinamas pastariesiems slaugytojams, nes universitetinį išsilavinimą įgijusiems slaugytojams jis padidintas jau prieš keletą metų. Bet tas 10 proc. didėjimas palies visus slaugytojus“, – kalbėjo ji.
Vis tik ji konstatavo, kad atlyginimų kilimas slaugytojams jaučiamas mažiau ženkliai, nes jie apskritai uždirba mažiau.
„Slaugytojai ir taip gauna mažesnį darbo užmokestį nei gydytojai ir jei bazinis atlyginiams siekia 1,5 tūkst. eurų „ant popieriaus“, padidėjus 10 proc., tai yra 150 eurų, atskaičius mokesčius tas didėjimas tikrai bus mažesnis. Ir turime atkreipti dėmesį, kad kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, yra įstaigų, kur slaugytojai gauna daug mažesnį atlyginimą nei vidutinis ir didėjimas bus ženkliai mažesnis“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Užtikrini kitų garantijų
Sutartimi numatomos ir kitos socialinės garantijos ir įpareigojimai viešosioms įstaigoms.
„Gausybės diskusijų susilaukę, bet pavykę pasiekti bendri susitarimai dėl pasyvių budėjimų namuose reglamentavimų, kvalifikacijos kėlimo sistemos. Viešųjų įstaigų vadovai bus dar labiau įpareigoti išskirti konkrečią sumą pinigų darbuotojų kvalifikacijai kelti ir per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo pradžios parengti kvalifikacijos kėlimo tvarkas.
Taip pat paminėtina ir tai, kad biudžetinės įstaigos taip pat nelieka nuošalyje, profesinių sąjungų nariams, dirbantiems biudžetinėse įstaigose sveikatos sistemoje numatytas nuoseklus darbo užmokesčio augimas“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Be to, kaip praneša SAM, naująja sutartimi taip pat įtvirtinti priedai už pamainos perdavimą viešųjų įstaigų darbuotojams, kurie dirba 24 val. pamainomis, galimybė sveikatos būklei gerinti skirti tris dienas per metus, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį bei viena papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų.
Taip pat papildomą poilsio dieną prie kasmetinių atostogų nuo 29 iki 30 darbo dienų turės ir skubią medicinos pagalbą teikiantys specialistai, jeigu tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, praneša ministerija.
Dar viena medikų laukta naujovė – nuo 1 iki 3 padidintas sveikatinimo dienų skaičius. Tiesa, ši garantija gali būti taikoma tik profesinių sąjungų nariams.
„Visa medikų bendruomenė jų labai laukė, nes yra pakankamai sudėtinga ir medikams išeiti tikrintis sveikatą, ją kažkaip pasigerinti – turėjome vieną dieną, dabar turėsime tris.
Labai džiaugiuosi ir dėl slaugytojų – kad ministerija įsipareigojo peržiūrėti slaugytojų krūvius. Nes kai kur tie krūviai nebėra labai pakeliami. Tai tikimės, kad tie krūviai bus peržiūrėti ir reglamentuoti“, – pridūrė R. Kiršienė.
