Artūras Melianas Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
Praėjęs ketvirtadienis Seime buvo viena iš tų dienų, kai darbas tautos išrinktiesiems tapo tikru malonumu. Juk retai taip būna, kad vienu balsavimu ir Konstituciją apgini, ir savo gerovę iš esmės pataisai.
Kaip tas tėvas Fiodoras iš „Dvylikos kėdžių“, kuris paslėptų briliantų ieškojo „ne savo noru, o tik vykdydamas mirštančios žmonos valią“, taip ir Seimo nariai, atlyginimus nuo sausio 1-osios pasididino, „kad tik nepažeistų Konstitucijos“. Lyg pagrindinis šalies įstatymas draustų šalių susitarimu susimažinti atlyginimą.
Tėvas Fiodoras mirštančios žmonos neturėjo – tai buvo blefas, panašus į tą, kuriuo savo sprendimą anądien argumentavo Seimo nariai. Atkaklųjį šventiką, kaip ir mūsų išrinktuosius į priekį varė greičiau ne meilė artimam ar dievobaiminga pagarba įstatymui (kurios kažkodėl Seime nesimato sprendžiant mažiau merkantiliškus klausimus), o paprasčiausias godumas.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė sako, kad Seimo nariams morališkai yra sunku ginti savo algas, tačiau jie neturi kito pasirinkimo, nes prisiekdami pasižadėjo vykdyti šalies Konstituciją. Suprask, jei ne ta priesaika, tai atlyginimų jie tikrai nesididintų ir galėtų garbingai žmonėms į akis pasižiūrėti.
Kad ir tiems patiems pensininkams, kuriems po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pensijos bus pradėtos grąžinti, bet ne nuo sausio 1-osios kaip kad algos Seimo nariams, o kiek vėliau. Ir grąžintos jos bus geriausiu atveju iki 2017-ųjų.
Bet priesaika yra priesaika ir vargsta Seimo nariai jos sulaužyti bijodami. Raudonuoja, bet didinasi atlyginimą nuo 6900 iki 8700 litų per mėnesį (čia neskaitant priedo už stažą tarnaujant valstybei ir 2300 litų “kanceliarinėms prekėms). Kaip čia neprisiminsi to ūkvedžio iš antrųjų Stargorodo socialinio aprūpinimo namų. „Visa jo esybė protestavo prieš vogimą, bet nevogti jis negalėjo. Jis vogė, ir jam buvo gėda. Vogė jis visuomet, todėl jo lygiai skusti veideliai nuolat raudonavo iš gėdos, iš drovumo ir sarmatos“...
Įdomiausia, kad atėjus balsavimo metui staiga susidrovėjo net tie, kas vos prieš kelias dienas balsu visiems aiškino, kad didintis atlyginimus, kai senjorams dar negrąžintos pensijos, yra negarbinga ir skubota. Ir susidrovėjo taip, kad net balsuoti jėgų neužteko.
Na gerai, suprantu premjerą – Vyriausybės vadovas ne kas kartą balsavimuose Seime dalyvauja, o čia dar toks klausimas, kad, jei laikytis to, ką vos prieš kelias dienas sakei, tektų priešingai nei visa frakcija elgtis. Nenustebino nei Darbo partija nei Tvarkos ir teisingumo frakcija – savi marškiniai jiems arčiau kūno.
Bet pasakykite man, kur balsavimo dėl atlyginimo metu buvo visi Liberalų sąjūdžio lyderiai? Tie, kas ką tik kalbėjo apie „socialinio jautrumo prasmę“ ir „kokį nors Seimo ryšį su visuomene“. Kas populiariai piktinosi „neteisingumu“? Keista, bet balsavusiųjų sąraše jų nėra, partijai atstovavo tik V.Gailius ir R.Šimašius. Lyderiai švelniai išraudusiais veidais toliaregiškai rado saugesnių užsiėmimų nei balsavimas dėl atlyginimo padidinimo. O kam vargti – balsų užteks, atlyginimas padidės, o štai rinkėjai juk kas kaip balsavo už vieną ar kitą įstatymo pataisą juk netikrins. Prisimins tik garsiai ir laiku pasakytas populiarias frazes.
Kaip tas, kur kabojo ant sienų Stargorodo socialinio aprūpinimo namuose: „RŪPESTINGAI SUKRAMTYDAMAS MAISTĄ, TU PADEDI VISUOMENEI“ IR „MĖSA — KENKSMINGA“. Kai atlyginimą vienu balsavimu pasididini tiek, kiek per mėnesį gauna du vidutiniai pensininkai, gali juk kiek ir paraudonuoti. Prisidengdamas Konstituciją.
