Tačiau, kaip sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis, dėl šių pataisų nėra prasmės diskutuoti, kol nėra sprendimo dėl paties referendumo rengimo.
„Kadangi kol kas nėra jokių sprendimų dėl referendumo surengimo, tai aš manau, kad ir diskutuoti apie tą projektą ankstyva. Juo labiau, kad ir Vyriausybėje mes apsitarėme, kad dėl jo nebus diskutuojama, nes sprendimo dėl referendumo nėra. O jeigu būtų priimtas toks Seime sprendimas - rengti referendumą - tai tuomet tai galėtų būti pavyzdys, koks galėtų būti konstitucinis įstatymas ir kokia galėtų būti tvarka“, - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė J.Bernatonis.
Jis taip pat priminė, kad Vyriausybė jau buvo pasisakiusi, jog naujajai emigracijai turėtų galioti tokios pat galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę kaip ir emigravusiems prieš nepriklausomybę.
„Jeigu pamenate, Vyriausybė buvo pasiūliusi savo variantą dėl dvigubos pilietybės sprendimo, pagal tą variantą mes norėjome, kad dabartinei emigracijai taip pat būtų suteikta tokia galimybė kaip buvo suteikta senajai emigracijai ir tiek. O kaip bus - sakau, kad dabar svarstyti visiškai nėra jokios prasmės, nes referendumo nėra“, - pabrėžė jis.
Pakeitimų sąrašas
Konstitucinio įstatymo projektą, kuris galėtų būti priimtas po referendumo, rengė premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė.
„Seimo Konstitucijos komisija Vyriausybės paprašė parengti konstitucinio įstatymo projektą - tokio, kuris būtų svarstomas, jeigu referendumu būtų pritarta (platesnei) dvigubai pilietybei, tai yra, kad agitacijoje dėl referendumo būtų galima žmonėms pateikti, kad jie matytų, koks bus reguliavimas pritarus referendumui. Šis įstatymas negali būti svarstomas iki tol, kol nebus pakeista Konstitucija“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė teisingumo viceministras Julius Pagojus, kuris vadovavo minėtai darbo grupei.
Seimo Konstitucijos komisija siūlo, kad per referendumą būtų balsuojama dėl tokios formuluotės: „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.“
„Būtent šitame projekte, kurį darbo grupė parengė, yra numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, kurie gimimu įgijo ir kitos valstybės pilietybę, kurie įgijo kitos Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos asociacijos arba NATO narės pilietybę, kurie buvo įvaikinti kitų valstybių piliečių ir todėl įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat kurie automatiškai įgijo kitos valstybės pilietybę dėl santuokos su kitos valstybės piliečiu“, - trečiadienį žurnalistams aiškino J.Pagojus.
Politikai svarsto galimybę rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, tačiau kol nenuspręsta, kada jis galėtų vykti.
Dabar Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Reikalingas Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
