Lyginant su praėjusios savaitės antradienį skelbtais duomenimis, naujų atvejų skaičius sumažėjo veik dvigubai: gegužės 10-ąją jų buvo fiksuota 1261, kai vakar – 685. Tuo metu savaitinis 7 d. naujų atvejų vidurkis siekia 984 atvejus, kai prieš savaitę buvo 1200. Per savaitę naujų COVID-19 atvejų per 14 d. skaičius 100 000 gyv. Lietuvoje sumažėjo nuo 603 iki 546,9.
Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas patvirtino, kad gerėjimo ženklų išties esama, tačiau visgi siūlė neskubėti vertinti ir palaukti dar bent kelių dienų duomenų.
„Ženklų, kad pas mus situacija yra visai nebloga, yra, tačiau visgi siūlyčiau palaukti bent rytojaus. Neretai pirmadienis ir antradienis dar yra savaitgalio paveikti duomenys, bet, taip, akivaizdu, kad lyginant skaičius su praėjusiu antradieniu jie yra gerokai mažesni“, – sakė jis.
Nors ir siūlė anksčiau laiko nesidžiaugti, profesorius kartu pridūrė, kad matomas ir stacionaro paslaugų užimtumo stabilizavimasis.
„Stacionare gydomų COVID-19 pacientų skaičius stabilizavosi ties 1100 žyma ir jau kuris laikas nebeauga. RITS gydomų kovidinių ligonių skaičius nuo savo piko 145 (04.28) taip pat svirdinėdamas traukia po truputi žemyn ir šio ryto duomenimis siekia 12“, – savo feisbuko paskyroje kiek vėliau tikslino jis.
Anot M. Stankūno, gera žinia, kad ir stebimas nežymus nežymus mirčių nuo COVID-19 skaičiaus mažėjimas, o imunizuotų (persirgusių ar gavusių bent vieną vakcinos doze) artėjama prie 40 proc.
Didesnėje šalies dalyje viruso plitimas slopsta
Šiuo metu pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų šalyje siekia 546,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas yra 5,4 proc.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vertinant savaitinę naujų atvejų dinamiką šiuo metu didesnėje šalies dalyje stebimas pandemijos slopimas, nors 20-yje savivaldybių ji vis dar veržiasi.
Didžiausias sergamumas fiksuojamas Molėtų r. (966 atvejai 100 tūkst.), Kazlų Rūdos (961), Švenčionių r. (867), Ukmergės r. (838), Kauno m. (812) savivaldybėse.
Vilniaus miesto savivaldybėje šis rodiklis siekia 787, rajone – 742. Mažiausias sergamumas COVID-19 šiuo metu yra Šilalės, Rokiškio, Telšių rajonuose, Neringoje.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst. 795 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 242 tūkst. 103 asmenys, deklaruoti 194 tūkst. 559 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 315 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 62 tūkst. 859.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4126 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8334 mirtys.
Vasarą gyvensime laisviau?
Nors epidemiologinė situacija vasarą ir turėtų pagerėti, specialistai neslepia, kad tam tikri apribojimai greičiausiai išliks. Visgi užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas skuba paminėti, kad jau dabar akivaizdu, kad kai kurie jie yra pertekliniai.
„Kiekvienas iš mūsų vis tik turėtume suprasti ir pirmiausia sau priimti tam tikrus apribojimus. Bet tai, kad jau dabar jie kai kur yra pertekliniai, akivaizdu, ypač kai kalbama apie tokią trumpą vasarą ir prasidėjus šiltiems orams kavinės turi užsidaryti 21 val. Tai neatrodo logiška. Kita vertus, jei žmonės jau turi susiformavusi imunitetą, tai kodėl jie negalėtų elgtis laisviau?“ – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Paklaustas, kada jau būtų galima grįžti prie normalesnio gyvenimo, S. Čaplinskas pažymėjo, kad gyvenimas „naujosios realybės“ sąlygomis jau prasidėjo.
„Būtų gerai, kad kuo daugiau žmonių grįžtų į tą naują realybę – tie, kas gali ir supranta svarbą pasiskiepytų, kiti testuotųsi ir naudotų prevencijos priemones kiekvienas pagal savo galimybes ir supratimą. Deja, nuo to niekur nedingsime. Ir jei kas galvoja, kad vieną kartą visus paskiepysime ir viskas, nebereikės saugotis, tai seniai aišku, kad taip nebus“, – sakė specialistas.
Pokalbį su specialistais, kaip keisis gyvenimas vasarą, kviečiame žiūrėti laidoje „Dienos pjūvis“:
