Rusijos Valstybės Dūmos kritika Lietuvai yra eilinis bandymas kalti pleištą Europos Sąjungoje ir NATO tuo bandant parodyti, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra nevisavertės šių organizacijų narės, tvirtina politikos ekspertas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Laurynas Kasčiūnas komentuodamas trečiadienį paskelbtą Dūmos pareiškimą, pažymintį, kad Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje, sakė, jog tai - sistemingos veiklos stengiantis apjuodinti Lietuvą ES ir NATO partnerių akyse pavyzdys, skirtas ne tik Vilniui, bet ir Vakarams.
"Tai jau seniai besitęsiantis Rusijos bandymas visas Baltijos šalis, neišskiriant nė vienos, paversti nevisavertėmis Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tą nevisavertiškumą stengiamasi pabrėžti nuolat - jau nuo narystės šiose organizacijose pradžios. Bandoma parodyti šias valstybes kaip Europos parijus, trukdančius globalesniems sprendimams - esą Rusija ir ES eina į tam tikrą santykių gilinimą, o čia atsiranda visokie trukdantys", - sakė politologas.
L.Kasčiūno teigimu istorinių faktų aspektai Dūmos pareiškime parodo, kad nei Rusija nei jos istorikai nesuvokia ir negali leisti sau mąstyti, kaip galima nacizmą prilyginti sovietmečio laikotarpiui. Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarų Europoje, nors ir egzistuoja supratimas apie komunizmo žalą, jis nėra adekvatus europiečių požiūriui į fašizmą.
"Istoriškai susiklostė, kad mes gal net labiau nukentėjom nuo bolševizmo, o ne nuo fašizmo ir šioje vietoje Lietuva vėl atsiduria tarp dviejų pusių. Tam tikra prasme per tai jie irgi žaidžia", - samprotavo politologas.
Pasak L.Kasčiūno, Rusijoje simboliai turi labai didelę įtaką, jų pokyčius ir kitus su jais susijusius dalykus bandoma išnaudoti bei sujungti su kitomis politinėmis problemomis.
Pareiškime užsimindama apie ribojamas Rusijos verslo galimybes Lietuvoje, anot politologo, Rusija tikriausiai reaguoja į ES svarstomą direktyvą, kurį paliestų energetikos sektorių.
"Toje direktyvoje įtvirtintas abipusiškumo principas. Manau, Lietuva tikrai rėmė šitą principą, kuris numato, kad Rusijos verslui norint vystyti veiklą Europos rinkoje, Rusija turi įsileisti Europos kapitalą ir į savo rinką. Tai yra principas, kurio Rusija labai nenori. Kai kas vadina šią nuostatą "Gazpromo" (Rusijos dujų monopolininkės - BNS) straipsniu", - kalbėjo L.Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie galimus Lietuvos ir Rusijos santykių pokyčius, politologas teigė, kad žinant Rusijos ekonomikos ir politikos suaugimą, galima tikėtis, kad Maskva gali bandyti "kirsti per verslą", tačiau taip pat pažymėjo, jos ekonominis Rusijos spaudimas Lietuvai jau ir taip yra didelis.
Valstybės Dūma griežtai kritikuoja Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu ir pažymi, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje.
Tai pažymima Rusijos Valstybės Dūmos trečiadienį priimtame pareiškime "Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti".
"Valstybės Dūma su nerimu pažymi, kad Lietuvos valdžia, pataikaudama tiems, kurie kursto Rusijai priešiškas nuotaikas Lietuvos visuomenėje, ir keldama specifiškai suprantamus transatlantinius interesus aukščiau globalinio saugumo ir visos Europos uždavinių, savo neatsakingais veiksmais gali sukelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje, įšaldyti Europos bendradarbiavimo procese išryškėjusius poslinkius", - sakoma Rusijos parlamento žemųjų rūmų pareiškime.
Dokumente aštriai kritikuojamas Seimo 2000 metais priimtas įstatymas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, prieš kelias savaites Seimo priimtas sovietinius simbolius draudžiantis įstatymas, taip pat - Lietuvos veto ES ir Rusijos deryboms, bei pasklidusios nepatvirtintos žinios apie tariamas JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lietuvoje.
