Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad turėtų keistis operacijų vadovo vaidmuo.
„Mums reikia sutarti, kad pati komunikacija situacijos valdymo neturėtų būti tokia, kokia buvo ankstesnėje kadencijoje, kai sveikatos ministras, būdamas ir operacijų vadovu, visais klausimais visada viską komentuodavo ilgas valandas ir labai daug diskutuodavo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
A. Dulkio kandidatūrą ministrų kabinetui pasiūtė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK), kuriai pirmininkauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Atsižvelgus į tai, kad šių metų gruodžio 11 d. darbą pradėjo aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, būtina paskirti naują valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl koronaviruso infekcijos plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovą, kuris vykdys Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytas funkcijas“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
VESK posėdyje įvertinus tai, kad esamos epidemiologinės situacijos suvaldymui objektyviai būtinas operatyvių sprendimų priėmimas, vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu, pritarta ir nuostatai, pavedančiai Vyriausybės paskirtam valstybės operacijų vadovui priimti sprendimus, reikalingus paskelbtai ekstremaliajai situacijai likviduoti.
Vadovaujantis Civilinės saugos įstatymu, Vyriausybės paskirtas valstybės operacijų vadovas įgyja įgaliojimus priimti operatyvius sprendimus, kurie būtini siekiant valdyti ekstremaliąją situaciją ir ją likviduoti.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybės operacijų vadovo pareigas ėjo Aurelijus Veryga.
Šimonytė turėjo kitokį įsivaizdavimą
Tiesa, lapkritį premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šias pareigas turėtų eiti ne sveikatos apsaugos ministras, o ministras pirmininkas.
„Tikslas yra, kad, kai kuomet nauja Vyriausybė pradėtų darbą, tai šitos situacijos valdymą turėtų perimti ministras pirmininkas. Nes dabar viena iš problemų, kad yra du tarsi galios centrai – sveikatos apsaugos ministras ir premjeras.
Kartais vienas iš jų būna geras policininkas, kitas blogas, kartais skirtingai informacija išeina iš dviejų šaltinių“, – yra sakiusi I. Šimonytė.
Jos teigimu, vadovų nesusikalbėjimas ir skirtingos situacijos pateikimas nekuria pasitikėjimo visuomenėje ir tokių situacijų apskritai derėtų išvengti.
„Centras turėtų būti aiškus – aukščiausias. O tematiniai centrai gali būti įvairiai dėliojami. O šalia gali būti patariamoji ekspertų grupė“, – svarstė I. Šimonytė.
Papildysime.
