Ministras atkreipė dėmesį, kad jei anksčiau daugiau koncentruotasi į taisykles nacionaliniu lygmeniu, dabar laukia iššūkiai ir Europos Sąjungos (ES) mastu.
„Kai manęs klausia, kaip gyvensime vasarą, tai, aišku, kad ji nebus kaip praėjusi, tokios ir nesinorėtų. Bet, matyt, pagrindinis žodis čia užkoduotas žodis yra „gyvensime“. Pirma žinutė yra ta, kad yra noras, jog būtų kuo mažiau mirčių, kad tai būtų tikras lūžis mūsų pandemijos skaičiuose, kurie mažėja. Matyt, kitas dalykas yra tame žodelyje „kaip“ – tai mūsų laukia nauji iššūkiai – jau nebe nacionaliniame lygmenyje, bet ES mastu.
Jei iki šiol kalbėjome apie karantiną, ekstremalią situaciją, įvairias žaidimo taisykles, kaip jų turime laikytis daugiau nacionalinės valstybės lygmenyje, tai pagerėjusi pandeminė situacija ir atsiradusi galimybė būti mobiliems dabar iškelia naujus iššūkius, kaip įvairias taisykles ir reikalavimus susikoordinuoti ES mastu“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Birželis greičiausiai bus paskutinis karantino mėnuo
Kartu A. Dulkys teigė, kad apie kažkokius verslo suvaržymus vasarą nereikėtų kalbėti.
„Kaip minėjo premjerė, jei viskas judės taip, kaip dabar, tikėkimės, kad birželis bus paskutinis mėnuo, kai turėsime oficialų žodį „karantinas“. Tačiau ekstremali situacija – ji niekur nesideda, ji tęsiasi, tai kažkokių taisyklių turėsime turėti, bet ne suvaržymų“, – sakė ministras.
Paklaustas, kokių būtų galima laukti scenarijų rudeniui, ar pavyks, kad per ateinantį šaltąjį sezoną pavyks išvengti uždarymo, SAM vadovas neslėpė, kad niekada nežinai, kokį siurprizą virusas gali iškrėsti
„Taip, tokia galimybė yra, bet gamta yra toks dalykas, kuris mėgsta ciklus. Mokslininkai žino, kad virusai mėgsta gyventi pagal tam tikrus ciklus. Ir nebūsime naivūs, suprasime, kad tiek rudenį, tiek žiemą mūsų gali laukti kažkokių naujų siurprizų ir jiems turime pasiruošti. (...) Tai politikos formuotojai, ministerijos, Vyriausybė turi būti paruošę visiems sąlygas, visos institucijos turi turėti tinkamas priemones, jei kalbėtume apie testus ir kitus dalykus. O visuomenė, tikimės, aktyviai tęs vakcinavimąsi, kas mums taip pat yra labai svarbu“, – sakė A. Dulkys.
Nė vienos juodos savivaldybės
Epidemiologinė koronaviruso situacija šalyje sparčiai gerėja – Lietuvoje neliko nei vienos juodajai zonai priskiriamos savivaldybės. Apie tai paskelbė Statistikos departamentas.
Trečiadienį pasidalijus naujausia statistika, joje pateikiamame žemėlapyje nurodyta, kad visos šalies savivaldybės išėjo iš juodosios zonos.
Į juodąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribą, taip pat tos, kurių teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas viršyja 10 procentų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusią parą šalyje nustatytas 241 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 17 tūkst. 49 molekuliniai (PGR) ir 5794 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 169,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 2 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 261 tūkst. 391 asmuo, deklaruota 210 tūkst. 718 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 5649 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 322.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4320 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8735 mirtys.
