Anot jo, tokia galimybė pirmiausia turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, mokytojams ir abiturientams, kad skiepijimas antrąja doze nesutaptų su egzaminais.
„Pagal gamintojo rekomendacijas „Vaxzevria“ antrąja doze asmenys gali būti skiepijami tarpe tarp 4 ir 12 savaitės. Iki šiol mes rekomenduodavome naudotis būtent 12 savaičių periodu“, – spaudos konferencijoje trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A. Dulkys.
„Atsižvelgdami į tai, kad tam tikrų gyventojų grupių, tokių kaip švietimo įstaigų darbuotojų, abiturientų, veiklos ypatumus, kad nesutaptų su egzaminavimu ar panašiai, šiandien visus informuojame, kad tam tikrais atvejais galima antrąją dozę skirti ir praėjus keturioms savaitėms“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad ši galimybė numatyta visiems žmonėms, tačiau tai bus „individualūs vakcinavimo centrų sprendimai“.
„Jie kažkas norės ir matys priežasčių, galės pasirinkti keturių savaičių vakcinavimo periodą“, – teigė A. Dulkys.
Pasak jo, tą galės padaryti ir anksčiau paskiepyti žmonės, susisiekę su vakcinavimo centru.
Be kita ko, A. Dulkys sakė pasitikintis „AstraZeneca“ sukurta vakcina ir skiepijimas ja bus tęsiamas toliau, nepaisant to, kad Danija trečiadienį paskelbė apskritai atsisakanti šio gamintojo preparato.
„Mes, matyt, vadovaujamės tuo principu, kad tol, kol atsakingos kontrolės institucijos duoda žinutę, kad nauda yra didesnė už rizikas, ir įvertindami pandeminę situaciją bei taip, kaip trečioji banga ritasi per Europos Sąjungą, kokia situacija yra šalyse, mes rinktumėmės variantą toliau vakcinuoti visomis vakcinomis“, – kalbėjo jis.
Danija skiepyti „AstraZeneca“ vakcina atsisakė dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, susijusio su kraujo krešuliais.
Šalis taps pirmąja tokį sprendimą priėmusia Europos valstybe.
Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.
Vėliau Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, todėl skiepijimas šiuo preparatu buvo atnaujintas, tačiau EVA pabrėžė, kad „negali galutinai atmesti ryšio“ tarp neįprastų kraujo krešulių ir vakcinos, todėl ėmėsi tolesnio tyrimo dėl minėtų retų atvejų.
Praėjusią savaitę EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.
