„Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.
Jos vertinimu, tikėtina, jog valstybė gali pasirūpint antigeno testais, tačiau testavimo organizavimas turėtų būti savivaldybių atsakomybė.
„Klausimas, ar visos būtų pasiruošusios išplėsti savo pajėgumus tam, kad tai veiktų“, – sakė I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, jog svarbui, kokioms grupėms aktualios leidžiamos veiklos su galimybių pasu.
„Matyti turėtume atkreipti dėmesį ir į struktūrą, kokias veiklas norėtume atverti ir kiek ten žmonės norėtų patekti ir kokie žmonės yra vakcinuoti. Jei orientuojamės į jaunimo labiau veiklas, tai žinokime, kad jaunimo mažiausiai vakcinuota, tai dar didesnis krūvis tektų testavimo infrastruktūrai“, – sakė ministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Amonaitė sako, kad, pavyzdžiui, vasarą mokyklų testavimo apimtys nukris, todėl atsiras daugiau resursų. Ji taip pat siūlė, jog testavimą organizuotų savivaldybės, tačiau apmokėtų valstybė, arba valstybė apmokėtų testus, o paslaugą – savivaldybė.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlė, jog būtų periodinis nemokamas testavimas, pavyzdžiui – kartą per mėnesį valstybė garantuotų nemokamą testą.
„Visus kitus testus, jei nori dar dešimt kartų nueiti į barą, turėtum susimokėti pats, nes jeigu visiškai būtų nemokamas testavimas, tai visgi mažintų paskatas skiepytis“, – sakė G. Skaistė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
„Pagrindiniai tikslai pasui, kuri mes pavadinome galimybių pasu, yra, pirmas dalykas, suteikti galimybę veikti verslams ir veikloms, kurie yra apriboti ir dar kurį laiką liks apriboti, iki įvyks sėkminga, neišvengiama masinė vakcinacija. Taip pat suteikti galimybę žmonėms pasinaudoti paslaugomis“, – pasitarime kalbėjo A. Armonaitė.
Elektroninis dokumentas užtikrintų, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
Ministerijos teigimu, testavimui tiktų greitieji antigeno testai arba PGR, testas galėtų būti vienkartinis arba atliekamas periodiškai.
Pasą per dvi-tris savaites turėtų parengti Registrų centras, tvarkantis e. sveikatos sistemą. Vėliau jis galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.
