Drąsiau pinigus lietuviai leidžia kelionėms, brangiems pirkiniams, remontui ir visai netaupo. Ar toks optimizmas neprives prie dar vieno ekonomikos sprogimo ir ar ne metas pradėti kaupti, klausiame ekspertų.
Dabar kelionių žmonės nuperka dar daugiau nei prieš krizę 2006-aisiais. Tuomet per metus žmonės išvykdavo milijoną 800 kartų per metus, o pavyzdžiui, užpernai būta beveik 2 milijonai kelionių. Šis skaičius pučiasi toliau.
Ne taupymo, o išlaidavimo nuotaikomis žmonės vadovaujasi pirkdami ir kitus brangius pirkinius. Ir visai nebūtinus, o tiesiog gyvenimo kokybę keliančius, kaip kavos aparatai. Dėl krizės buvę užveržti diržai jau atpalaiduoti.
Lietuvos bankas pastebi, kad žmonės elgiasi labai panašiai kaip 2006 metais, brėkštant krizei.
Gerokai šoktelėję ir automobilių pardavimai. Pirmą kartą registruotų automobilių skaičius šiais metais toks kaip 2006–2007 metais – apie 170 tūkst. per metus. Vis daugiau nuperkama ir naujutėlių blizgančių tiesiai iš salono. Vien pernai tokių buvo apie 30 tūkstančių. Dėl daiktų ryžtingiau brendama į skolą, perkama lizingu.
Dalis gyventojų perka daugiau, nes iš tiesų išaugo pajamos, bet dalis – iš inercijos, iš optimizmo. Net per apklausą šį sausį trečdalis lietuvių prisipažino ketinantys paišlaidauti daugiau nei ankstesniais metais. Ekonomistai kol kas labai negąsdina. Laisvosios rinkos instituto vadovas sako, kad šis gyventojų nusiteikimas išlaidauti - į gerą. Įpučiama energijos šalies ekonomikai.
