Teoriškai toks įpareigojimas turėtų atbaidyti bet kurį įtariamąjį nuo minčių paveikti nukentėjusįjį ar padaryti jam kažką blogą, nes tai tik apsunkintų ir taip nepavydėtiną kaltininko situaciją Temidės akyse. Bet praktikoje pasitaiko atvejų, kurie verčia suabejoti įpareigojimo nesiartinti prasme.
Kruvinu pavyzdžiu tapo nusikaltimas įvykdytas nedideliame Pasvalio rajone esančiame Pušaloto miestelyje. Ten prieš keletą dienų buvo nužudyta moteris, kurią nudūrė asmuo, teismo prieš tai įpareigotas nesiartinti prie jos. Akivaizdu, kad skirta kardomoji priemonė buvo per švelni, neveiksminga ir, lyg to būtų maža, kainavo kito žmogaus gyvybę.
Nudūrė ir pasislėpė
Itin kraupus nusikaltimas nedideliame Pušaloto miestelyje įvykdytas rugsėjo 15 dieną. Moters kūnas jos pačios namuose rastas apie 17.40 val.
Policijos atstovai patvirtino, kad nužudytos moters (gim. 1963 m.) kūnas rastas su durtine žaizda krūtinėje. Netrukus buvo nustatytas ir įtariamasis. 1959 m. gimęs Juozas Jakubaitis po nusikaltimo pasislėpė, todėl iškart paskelbta jo paieška.
Ramybę miestelio gyventojai atgavo jau po kelių valandų. Mat įtariamasis buvo sulaikytas per pakankamai trumpą laiką.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Tadas Martinaitis naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad iki žmogžudystės įtariamojo J. Jakubaičio atžvilgiu galiojo dvi teismo paskirtos kardomosios priemonės.
„Jis buvo pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš miestelio. Taip pat šis asmuo buvo įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios“, – trumpai situaciją pakomentavo T. Martinaitis.
Sudėtinga kontroliuoti
Viena yra paskirti kardomąją priemonę nesiartinti prie nukentėjusio asmens, bet visai kas kita – tai sukontroliuoti. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patvirtino, kad policija reaguoja į šios kardomosios priemonės pažeidimo atvejus.
Įprasta praktika tokia, kad dėl tokio pažeidimo paskambina pats nukentėjęs asmuo (prie kurio įtariamasis prisiartino, nors jam tas buvo uždrausta – aut. past.) arba jo kaimynai, kiti pašaliniai asmenys.
„Tai yra kardomoji priemonė, skirta nebendrauti asmenims. Jei kažkas pasirodo ten, kur jam teismo sprendimu yra uždrausta rodytis ir apie tai yra pranešama policijai, tai pareigūnai reaguoja.
Dar kontrolė gali būti vykdoma techninėmis priemonėmis, vaizdo kameromis ir liudytojų parodymais. Taip pat patys policininkai būna įpareigoti tam tikrą nustatytą kiekį kartų patikrinti tokį asmenį“, – situaciją apibendrino R. Matonis.
Baudžiamosios teisės ekspertas, advokatas Gintaras Černiauskas pripažino, kad Lietuvoje nėra įtariamųjų, kuriems draudžiama artintis prie nukentėjusiojo, kontrolės mechanizmo.
„Faktas, kad tokia kardomoji priemonė veikia, kaip papildomas saugiklis. Jis suveikia, jei yra nustatoma, kad asmuo pažeidinėja teismo įpareigojimą. Tada įtariamajam gali būti uždėta apykojė (taip dar labiau apribojant jo judėjimo laisvę – aut. past.) arba net skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas“, – pridūrė G. Černiauskas.
Gresia tik griežtesnė kontrolė
Baudžiamojo proceso kodekse parašyta, kad įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas.
Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis.
Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.
Skiriant kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.
