Žadėjęs atvykti į Kauną bei susitikti su savivaldybės bei gydymo įstaigų atstovais sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas viešnagę atidėjo dėl trumpam kilusių jo paties sveikatos problemų. Nauja susitikimo Kaune data dar nepaskirta, o kaip Eltai sakė miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė dr. Loreta Kudarienė, su nauja sveikatos įstaigų restruktūrizacija susijusių klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti ministras, tik daugėja. Apie juos ELTA ir kalbėjosi su komiteto pirmininke.
- Sveikatos apsaugos ministerija neslepia turinti savą viziją, kaip ateityje strateguoti sveikatos įstaigų veiklą, ką reformuoti, sujungti, prijungti ar uždaryti. Ar turi tokią viziją Kauno miesto savivaldybė, kuriai pavaldžios kai kurios mieste veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos - poliklinikos, ligoninės?
- Deja, neturi. Žinau, jog kitų miestų savivaldybėse yra parengta ir patvirtinta visuomenės sveikatos priežiūros strategija bei jos įgyvendinimo planai. Taip yra Kėdainiuose, Marijampolėje, bet ne Kaune. Buvome kelis kartus tuo klausimu susirinkę pasitarti pas vicemerą Algimantą Kurlavičių. Klausėm buvusios Sveikatos skyriaus vedėjos Dianos Kaunienės, kuri dabar yra Savivaldybės gydytojo tarnybos vadovė, kodėl tokios strategijos neparengia. O ji sakė: nėra reikalo ruošti tokį dokumentą. Aš manau, jis tikrai reikalingas, nes reikia rimtesnio, jungiančio požiūrio į įstaigas ir atsakingesnės jų vadybos, reikia matyti perspektyvą. Todėl šitą spragą stengsimės ištaisyti dar šią kadenciją. Teiksiu komitetui svarstyti klausimą dėl strategijos, kad būtų aiški savivaldybės įstaigų misija, vizija, tikslai ir uždaviniai. Teko domėtis, kaip yra Vilniuje: sostinė atskiroms sveikatos priežiūros sritims turi pasirengusi strategijas. Vienos - jungtinės - nėra.
- Jūsų minėtai D. Kaunienei, kaip ir jai pavaldžiam padalinio personalui, įteikti atleidimo iš darbo lapeliai, nes iki kovo reorganizuojama savivaldybės administracija, atsisakant per 100 etatų. Negi savivaldybės administracijoje neliks tų, kurie rūpinsis, kad miestui priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos tinkamai tarnautų kauniečiams?
- Liks, ir jie netgi galės sustiprinti savo pozicijas, kad veiklos rezultatai labiau būtų kauniečių matomi. Vietoj buvusios tarnybos vadovo atsiras savivaldybės gydytojas - Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas. Tuo pačiu jis turės daugiau galių ir atsakomybės. Tikiu, kad per konkursą savivaldybei pavyks gauti patį geriausią ir profesionaliausią specialistą, todėl darbas šioje srityje tik suaktyvės.
- Beje, ir Jūsų vadovaujamas komitetas neseniai reorganizuotas, kam to reikėjo ir kokia šios reorganizacijos nauda?
- Iš tikrųjų anksčiau buvau tik Socialinių reikalų komiteto vadovė. Šiemet įvyko pasikeitimų, ir panaikinus Sveikatos komitetą, mūsų komitetui priskirtos jo funkcijos. Komitetai stambinti, dalies jų atsisakant, vien taupumo sumetimais. Funkcijų kai kuriems komitetams padaugėjo, bet spėjam viską aprėpti. Juolab niekas nepaneigs, kad sveikata yra artima socialinei sričiai, netgi, - viena pagrindinių jos sudedamųjų dalių.
- Ar savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros strategai (ar koordinatoriai) turi pasirinkę prioritetus, kam skirti dėmesio daugiau, kam mažiau, o kas savaime neprastai sukasi ir sėkmingai konkuruoja su privatininkais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais? Anksčiau, pamenu, savivaldybė buvo parengusi privatininkams jų įstaigų galimos dislokacijos planą, kurio atsisakyti privertė aukštesnės valdžios sostinėje, kaip yra dabar?
- Dabar tos įstaigos gali steigtis kur tik pageidauja. Todėl, pavyzdžiui, savivaldybei priklausanti Kalniečių poliklinika šiuo metu lipte aplipusi mažomis šeimos klinikomis ar sveikatos centrais. Šeimos klinikos neturi tiek specialistų, kiek reikėtų, todėl siunčia savo pacientus į savivaldybės klinikas. O jose, žinoma, susidaro ilgesnės eilės negu mažuose centruose. Bet - žmogaus teisė rinktis, kur gydytis ir kur profilaktiškai lankytis. Nemanau, jog gerai, kai vienoj vietoj susitelkia daug analogiškų įstaigų, tačiau savivaldybė neturi teisės drausti privatininkui kurtis greta didelės poliklinikos, jei jam atrodo, jog tai - apsimoka. Tarp kitko, žmonės migruoja, todėl iš privačių įstaigų pereina pas poliklinikos šeimos gydytoją arba - atvirkščiai.
- Žmogui duota teisė rinktis, "kur prisirašyti", o ką daryti įstaigos bankroto atveju? Vieno iš buvusiųjų sveikatos ministrų įsakyme, kuriuo draudžiama pacientui į rankas perduoti jo ligos istoriją - kortelę, nieko nekalbama apie galimą privačios įstaigos bankrotą. Žinau atvejį, kai keli šimtai bankrutavusios "Sana vitos klinikos" buvusių pacientų kortelių bankroto administratoriaus buvo pervežtos kitai privačiai įstaigai, o ši net ir pusmečio nesutiko patiems pacientams atiduoti jų asmeninius duomenis sukaupusių dokumentų. Kaip Jūs vertintumėte tokį atvejį?
- Manyčiau, tai - grubus žmogaus teisių pažeidimas. Prisiminkime, kaip gyventojas tampa vienos ar kitos įstaigos lankytoju: jis pats asmeniškai turi pasirašyti sutikimą gydytis būtent toje, o ne kitoje klinikoje ar poliklinikoje. Jei žmogui nežinant jo kortelė nukeliauja į privačią įstaigą, o ši, neturėdama asmens parašu patvirtinto sutikimo tapti jos "klientu", neatiduoda dokumento, tokie dalykai turėtų būti baustini. Bet noriu pridurti, kad savivaldybė privačių įstaigų veiklos nekoordinuoja ir joms nevadovauja. O įstaigos finansuojamos per ligonių kasas pagal prisirašiusių gyventojų skaičių. Matyt, todėl ir laiko "įsikandę" tas korteles...
- Savivaldybė nefinansuoja ir jai priklausančių ligoninių ar poliklinikų. Lėšų jos gauna iš Ligonių kasų. O kaip koordinuojama įstaigų veikla? Metodiniais nurodymais, kontrole, reikalavimu teikti ataskaitas?
- Sutinku, ataskaitos tikrai teikiamos, bet jos teikiamos ir Statistikos departamentui, ir kitoms Vyriausybės įstaigoms - nieko čia naujo. Savivaldybė savo sveikatos priežiūros įstaigas gali finansuoti tik per programas. Šiemet joms skirta 760 tūkst. litų. Aišku, mažai, bet kai sudėtinga ekonominė situacija, kai nesiseka vykdyti biudžeto pajamų planų, tai - irgi nemenka paspirtis tiems, kurie laimi su savomis programomis konkursą būti finansuojami. Kita vertus, nusprendėme ateityje atsisakyti tęstinių programų, daugiau šansų suteikdami naujiems konkurso dalyviams.
- Bet ar paskui tikrinate, kaip lėšos panaudotos? Ar dažnai būna abejonių, kaip nutiko su Dainavos poliklinikos parengta programa, pagal kurią turėjo būti įsteigtas kabinetas vadinamiesiems gyvenimo užribio piliečiams?
- Tikriname, ir šiuo metu atliekamas auditas Dainavos poliklinikoje bei kitoje lėšų iš savivaldybės gavusioje įstaigoje. Galiu pasakyti, kad minėtoje poliklinikoje kabineto socialiai neapdraustiems pacientams priimti nėra, bet juos priima ir, jei reikia, gydymą paskiria šeimos gydytojai savuose kabinetuose. Yra sudarytas tokių lankytojų sąrašas, dabar aiškinamasi, ar jame nepasitaikys "išgalvotų" asmenų.
- Ko tikėjotės iš ministro vizito, kuris neįvyko? Ar Kauno miesto savivaldybė tebesilaiko savo pozicijos nepritarti ministerijos ketinimui vieną iš savivaldybės ligoninių prijungti prie Medicinos universiteto klinikų? O gal priešingai - prašysite savivaldybei atiduoti klinikas, juk Skandinavijos šalyse universitetinės ligoninės priklauso vietos savivaldybėms, kodėl to negalėtų būti Lietuvoje, juolab kai joms skiriamas nemažas finansavimas?
- Savivaldybei klinikų nereikia. Miesto mero pozicija dėl Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės, kurios steigėja yra Kauno miesto savivaldybė, nesikeičia. Nepritariame ministerijos planui jungti šią ligoninę prie KMUK. Kita vertus, svarstytina galimybė sujungti dvi savivaldybės ligonines į vieną. Kodėl gi ne, jei tik įsitikintume, kad tai duos realios naudos? Vieno direktoriaus ar kelių pavaduotojų atlyginimų sutaupymas, žinoma, tikrai nepadengtų visų jungimo išlaidų.
Ne taip seniai buvo planas savivaldybei perduoti Kauno apskrities ligoninę, prie kurios neseniai prijungti Krikščioniškieji gimdymo namai. Dabar ligoninė lieka savarankiška ir prie jos jungiama Kulautuvos vaikų tuberkuliozės gydymo įstaiga. O prie šios - dvi buvusios sanatorijos ir Vaikų raidos centras "Lopšelis". Savivaldybei priklausančios Kauno 2-osios ligoninės, kuri turi didelį vaikų ligų centrą ir reikiamų specialistų, direktorius Tautvydas Jankauskas prašo savivaldybės tarpininkauti, kad Kulautuvos įstaiga būtų prijungta prie šios ligoninės.
Žodžiu, aptarti su ministru tikrai yra ką. Iki metų pabaigos neliko ir dviejų mėnesių, o dar nežinia, kokiomis sąlygomis ir kokiu statusu veiks sveikatos priežiūros įstaigos 2010-aisiais.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Birutė Mačienė.
