Seimo narė, buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė tv3.lt sakė, kad pirmiausia reikia įsisąmoninti liūdną smurto prieš vaikus statistiką.
„Šiandien labai svarbu suvokti, kad vasarį turėjome du nužudytus vaikus ir kovą greičiausiai dar turėsime, ir balandį. Nežinau, kaip bus su geguže ir birželiu. Nors ir žiauriai skamba, bet tikslas būtų, kad nors po vieną (vaiką – red.) būtų nužudyta. 21-erius metus vaiko teisių apsaugos reforma buvo sabotuojama. Buvo dedamos visos pastangos, kad mes nuo paradigmos „mušti, negalima užmušti“ negalėtume pereiti prie paradigmos „negalima mušti“.
Kadangi mes tik prieš dvi savaites priėmėme šitą draudimą mušti, kuris apskritai įsigaliojo tik prieš kelias dienas, kada pasirašė prezidentė, tai mes tik dabar esame atidarę duris ir įeidinėjame į kitokią Lietuvą, kuri stovi ne ant mušamų vaikų ašarų, o ant pagarbaus, geranoriško ir tiesiog mylinčio požiūrio į vaikus“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Instrukcijos visiems
Seimo narės teigimu, Parlamentas jau dabar pradeda žengti žingsnius, kad nemušimo įstatymas būtų aiškiai įgyvendinamas.
„Jau pavasarį bus išplatinta aiški, vienoda instrukcija, kaip visiems, kurie susiduria su vaikais savo tiesioginiame darbe – nuo medikų iki policijos pareigūnų – žinoti mintinai smurto apibrėžimus, požymius, iš kurių atpažįstam konkrečią smurto formą ir žinoti savo reagavimo algoritmą, per kiek laiko turi tai padaryti. Ši instrukcija socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu bus patvirtinta kovo mėnesį ir paleista per savivaldybes – šiuo metu su ministru mes prie to ir dirbame.
Balandžio mėnesį bus paleistas konkretus, praktiškas, profesionalus šeimos rizikų visais aspektais įvertinimo įrankis. Iki šiol buvo tik buitinis aspektas – ar namai nepurvini, ar nesivolioja prisigėręs tėvas. Dabar bus įvertinti socialiniai, emociniai ir fiziniai rizikos veiksniai – pagal tai matysime, kur konkrečiai tėvai turi problemų. Matysime, ar jiems reikia pozityvios tėvystės kursų, detoksikacijos, gydymų nuo priklausomybės, ar jiems reikia psichologinės ar psichoterapinės pagalbos, nes yra konfliktiniai santykiai šeimoje; ar yra skurdas, bedarbystė ir elementarių socialinių įgūdžių stoka. Pagal tai dėliosime visus individualius poreikius“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Pasak jos, šio klausimyno pagrindu, šeimai bus priskiriamas ir grėsmės lygis nuo 0 iki III, kai III lygis reikš vaiko paėmimą iš šeimos.
„Taip pat kovą-balandį bus patvirtintas tarpinstitucinio bendradarbavimo algoritmas, kuris bus Vyriausybės nutarimo lygmenyje – jame bus numatytas privalomas įpareigojimas, kas ką per kiek laiko turi padaryti“, – sakė D. Šakalienė.
Atvertas pūlinys
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė tv3.lt nurodė, kad galima pasidžiaugti nors tuo, kad visuomenės neabejingumas mušamiems vaikams per šį laikotarpį gerokai išaugo:
„Tas neabejingumas, pilietiškumas ir pastebėjimas, kas aplink darosi, auga. Čia daro gerą darbą žiniasklaida, kad vis tai primena. Aišku, dabar aš jau girdžiu istorijų, kad vaikai tik dūko, o kaimynė jau skambino ir klausė, ar viskas gerai. Slidi yra ta riba, kur vaikai tik dūksta, o kur jau nebedūksta, bet geriau jau tris kartus paskambinti nei galvoti, kad „čia ne mano reikalas“, – kalba R. Dičpetrienė.
Pašnekovė sako, kad pagalba šeimai per vieną dieną neišsirutulioja – čia jau reikėjo dirbti anksčiau. Visgi ten, kur, kaip sako R. Dičpetrienė, savivaldybės dirbo teisingai, ten tų nelaimių tikrai bus mažiau.
„Iš kitos pusės, mes dabar atvėrėme pūlinį ir taškome tais pūliais ir gali būti tų bjaurių istorijų padaugėjimas. Anksčiau, mano manymu, buvo tiek pat smurto prieš vaikus atvejų, tik anksčiau jie buvo nuslėpti ar nutylėti“, – kalba pašnekovė.
Žmonės patikėjo
R. Dičpetrienė taip pat pažymi, kad dabar žmonės patikėjo, kad jie gali būti išgirsti, todėl ir dažniau praneša apie smurtaujančius kaimynus.
„Kaimynai anksčiau sakydavo: „žinojau, kad tai vyksta, bandžiau pasakyti, ir niekam buvo neįdomu – nei vaiko teisėms, nei policijai, nei seniūnui, o dabar daugiau žmonių patikėjo, kad jie gali būti išgirsti ir kad kažkas imsis tų priemonių“, – kalba R. Dičpetrienė.
Pašnekovė sako pastebėjusi, kad prieš priimant nemušimo įstatymą ir per priėmimo procesą, į „Gelbėkit vaikus“ kreipėsi daugiau žmonių ir pranešdavo apie smurtą prieš vaikus.
Ministerijos veiksmai
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, ministerija jau inicijavo teisės aktus, reikalingus Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizacijai. Centralizuojant vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemą, valstybės (perduota savivaldybėms) funkcija bus keičiama į valstybės vykdomą vaiko teisių apsaugos funkciją.
Taip pat ministras akcentavo vaiko teisių apsaugos specialistų darbą visą parą.
„Norime, kad atsirastų galimybė ne tik dienos, bet ir nakties metu atsiliepti į svarbius pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimų, be to, svarbu, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbtų žmonės, kurie gebėtų labai greitai reaguoti, vertinti situacijų rizikingumą“, – sakė L. Kukuraitis. L. Kukuraitis pabrėžė ir svarbą inicijuoti baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo pakeitimus, siekiant įtvirtinti aktyvų valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos vaidmenį baudžiamajame procese, kai nepilnametis galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar tapo jos liudininku, pavyzdžiui, numatyti teisę skųsti sprendimus atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir panašiai.
Važiuos į kiekvieną savivaldybę
Socialinių globėjų veiklos teisinis reglamentavimas bei kompleksinės pagalbos šeimai planas – taip pat tarp svarbiausių ministro įvardintų darbų. „Važiuosime į kiekvieną savivaldybę ir tarsimės, kaip geriausiai atliepti pagalbos vaikams ir šeimoms poreikį.
Tai bus koordinuotas pagalbos teikimo planas su aiškiai apibrėžtomis institucijų pareigomis ir funkcijomis. Šiuo metu tiek švietimo, tiek sveikatos, tiek socialinės apsaugos institucijos turi daug pagalbos šeimai įstaigų, tačiau labai svarbu, kad jų veikla, nukreipta į pagalbą šeimai, būtų kryptinga ir suderinta“, – teigia L.Kukuraitis.
Prieš kelias savaites Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus.
