Apie kiekvieną šalies donorą dabar bus žinoma visiems atsakingiems kraujo centrų darbuotojams
Šalyje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: Nacionalinis kraujo centras, kuriam priklauso ir Panevėžio filialas, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, bendrovė Kraujo donorystės centras ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras.
Nuo šių metų balandžio mėnesio savo veiklą pradėjo Kraujo donorų registras, sujungsiantis visų šių įstaigų duomenis. Prieš pradedant veikti registrui Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorė Rita Vaitkienė dalyvavo mokymuose, kuriuose buvo supažindinta su nauja veikla.
Pagrindinės registro funkcijos – registruoti kraujo ir kraujo sudedamųjų dalių donorus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis.
Duomenų valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija, o Kraujo donorų registro tvarkymo įstaiga – Higienos institutas.
Pirmą kartą šalyje bus kaupiama bendra informacija apie šalies kraujo donorus, jų kraują, nepriklausomai nuo to, kur procedūros buvo atliktos. Registro duomenų saugumui užtikrinti naudojamos administracinės, techninės ir programinės priemonės, padedančios įgyvendinti reagavimo, atsakomybės, elektroninės informacijos saugos suvokimo kėlimo ir saugos priemonių projektavimo ir diegimo principus.
R. Vaitkienė sako, kad kol kas registre – visi balandį kraujo centre kraujo davę donorai. Kas mėnesį Panevėžio kraujo centre apsilanko ir kraujo už pinigus arba neatlygintinai duoda maždaug 800 žmonių.
„Kas tampa donoru, tas ir įtraukiamas į registrą“, – sako R. Vaitkienė.
Ji teigia, jog anksčiau galėdavo pasitaikyti atvejų, kai vienoje įstaigoje kraujo davęs donoras netrukdavo jo pasiūlyti ir kitai įstaigai. O kraujo donoru, pasak R. Vaitkienės, galima tapti ne anksčiau kaip dviem mėnesiams po paskutinio kraujo davimo praėjus.
Panevėžyje yra tik viena vieta, kur imamas donorų kraujas, tačiau didžiuosiuose šalies miestuose – net po keletą, tad kartais donorai neišlaukdavo nustatyto laiko. Į kitą įstaigą eidavo jau po mėnesio.
Kiekviena kraujo donorystės įstaiga turi savo informacines sistemas, jose buvo informacija apie tai, kas toje įstaigoje vyko. Prieš pradedant veikti registrui informacinių technologijų specialistai turėjo pritaikyti savo turimas informacines sistemas perduoti automatiniam duomenų registrui.
Kaip praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, visos kraujo donorystės įstaigos dar vykdo savo informacinių sistemų adaptacijos darbus sąveikai su Kraujo donorų registru.
R. Vaitkienės nuomone, Kraujo donorų registras – pažangi naujovė, suteiksianti galimybę žinoti šalies kraujo donorystės visumą.
V. Jaleniauskienė
