Suomijos žurnalistų paklaustas, ar laiko Rusiją grėsmę keliančia šalimi, pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog daug šalių laiko keliančiomis grėsmę. JAV vadovas taip pat teigė, kad JAV labai saugo Baltijos jūros regioną ir turi ten daug puikių draugų. Tačiau D. Trumpas neslėpė, kad Vašingtonas taip pat sieks palaikyti gerus santykius su Maskva.
Paklaustas apie rugsėjį vyksiančias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, D. Trumpas atsakė laikantis Baltijos regioną labai svarbia pasaulio dalimi. Tai D. Trumpas sakė per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto.
D. Trumpas palieka atviras duris
Po D. Trumpo pasisakymo kaipmat kyla klausimas – kaipgi prezidentas ir saugos Baltijos regioną, ir stengsis išlaikyti draugiškus santykius. Tačiau Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Aurimas Navys D. Trumpo žodžiuose nemato jokio prieštaravimo,
„Tai yra aiški žinutė Rusijai, kad vis tik JAV į tas pratybas ir į grėsmę, kurią Rusija kelia, žiūri rimtai. Aišku, daug galima svarstyti, kad atsisakė D. Trumpas įvardinti Rusiją kaip grėsmę tiesiogiai. Bet vis tik netiesiogiai tai ta žinutė buvo pasiųsta. Mano požiūriu, jeigu Rusija toliau savo agresyvią veiklą vykdys ir kreips ją į Baltijos regioną ar į NATO šalis, be abejo, Amerika bus priversta įsikišti ir atitinkamai sureaguos. Tačiau D. Trumpas palieka duris neuždarytas. Jis tikisi, kad tų problemų nereikės spręsti“, - tv3.lt sakė A. Navys.
Tačiau VU TSPMI Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centro vadovė Dovilė Jakniūnaitė pastebi, kad po D. Trumpo pasisakymo taip ir liko neaiški prezidento nuomonė apie artėjančias karines pratybas „Zapad 2017“ ar bendrai Rusijos keliamą grėsmę.
„Dabar panašu, kad Trumpas įgudo kalbėti su partneriais tą, ką jie nori girdėti. Reikia atkreipti dėmesį į citatą apie Rusijos grėsmę. Čia D. Trumpas nieko kategoriško ir aiškaus nepasakė. Aš įtariu, kad Trumpas turėtų būti bent jau informuotas apie tai, kas čia planuojama. Klausimas, kiek jam tai rūpi ir ar ketinama kažką su tuo daryti. Spėčiau, kad jis neturėtų daryti kažkokių kategoriškų pareiškimų Rusijos atžvilgiu vis tiek. O ar suvokia grėsmę, ar ne – tai mūsų nuolatinio svarstymo objektas, kiek jis yra įsigilinęs į situaciją už Amerikos ribų, ir kiek nori gilintis. Klaustukas didysis kaip buvo, taip ir liko“, - tv3.lt kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Ko tikėtis iš JAV per „Zapad 2017“?
Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės Baltarusijos ir Kaliningrado srityse esančiuose keliuose poligonuose rugsėjo 14-20 d. vykdys karines pratybas „Zapad 2017“. Anot Lietuvos žvalgybos, šiemet šios partybos yra viena didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui.
Tiesa, antradienį paaiškėjo, kad JAV sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją. Taip pat bendroms treniruotėms su mūsų šalies ir sąjungininkų kariais atvyksta JAV kariai.
Paklausta, ar galima tikėtis tiesioginės JAV pagalbos, jei Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės sumanytų imtis provokacijų prieš Lietuvą, D. Jakniūnaitė teigia, kad kol kas sunku spręsti apie tolimesnius D. Trumpo veiksmus.
„Didžioji problema mūsų regione ir yra, kad JAV užsienio politika iš skirtingų institucijų, skirtingų žmonių yra transliuojama skirtinga. Mes tarsi esam įsitikinę, kad Gynybos departamento ir pareigūnų pozicija yra tokia, kokia ir buvo pastaruosius kelerius metu. Tačiau mes nieko negalime suprasti, kas vyksta Baltųjų rūmų administracijoje ir paties D. Trumpo galvoje, kas ten priima sprendimus. O politika JAV šiuo atveju nėra pasikeitusi kasdienio bendradarbiavimo lygmenyje. Tai va tas mūsų spėliojimas – gintų negintų – tai nuolatinis spėliojimas ir tiek“, - sakė D. Jakniūnaitė.
Tuo tarpu A. Navys neabejoja – jei Rusija imtųsi provokuoti konfliktą, JAV dėtų pastangas, kad tai neįvyktų.
„Visi mes esame NATO nariai, aljansas ir visiems mums galioja 5 straipsnis. Tą puikiai supranta Vladimiras Putinas ir jo aplinka. Reikia žiūrėti į tai, kas vyksta dabar. Mes matome, kad tiek NATO šalys, tiek JAV rimtai į tai žiūri ir dislokuoja savo pajėgas. Pagrindinis tikslas šiuo atveju yra užkardyti bet kokius veiksmus, kurie galėtų išprovokuoti konfliktą šiuo atveju jau ne tarp Lietuvos, bet tarp NATO ir Rusijos. Manau, V. Putinas puikiai tą supranta“, - tikino A. Navys.
Portalas tv3.lt primena, kad pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
