Šiuo metu šeši čečėnų vaikai nuo septynių iki septyniolikos metų gyvena sostinės „SOS vaikų kaime“ ir nori grįžti pas savo gimines ir tėvus, tačiau Lietuvos valdžia trukdo jiems išvykti į tėvynę.
Rusijos atstovai teigia, jog šeši Rusijos Federacijos nepilnamečiai piliečiai šiuo metu laikinai saugomi „SOS vaikų kaime“: „Turimais duomenimis, Lietuvos valdžia sudaro kliūtis sugrįžti jiems į Tėvynę dėl nežinomų priežasčių, Tai prieštarauja 1992 metų Rusijos – Lietuvos sutarčiai dėl teisinės pagalbos bei teisinių šeimos, civilinių ir baudžiamųjų bylų“.
Rusijos nuomone, vaikai turi būti išleisti į Rusiją, kur yra jų giminaičiai.
Čečėnijos reikalais besirūpinantis buvęs Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis portalui Balsas.lt sakė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnyba tikina, jog vaikai neišvežami į Tėvynę dėl jų interesų: „Bet vaikų interesai ne tik barščiai ir apranga, tai yra kalba, kultūra. Galu gale, du vaikai turi motina, giminaičių iš tos vietovės, iš kur yra kilę“.
Šiuo metu, anot A. Endriukaičio, vaikai nežino savo kalbos, religijos: „Žmogus negali būti išmestas į balą be jokių šaknų ir saitų“.
Prašo sudaryti darbo grupę
Seimo narys kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių su prašymu sudaryti darbo grupę, kuri turėtų išnagrinėti vaikų perdavimą į Tėvynę, mat šie privalo gyventi su savais“.
Šešis vaikus, šiuo metu turinčius laikiną apsaugą, anksčiau globojo čečėnų sutuoktiniai Malikas ir Chadižat Gatajevai, kurie prieš trejus metus buvo nuteisti už globotinių sumušimą.
Šiuo metu čečėnų pora yra Suomijoje, kur piketuoja ir reikalauja politinio prieglobsčio. Jie privalo atvykti į Kauno apygardos teismą, kur turi būti pradėta nagrinėti baudžiamoji byloje, kurią Aukščiausiasis teismas grąžino nagrinėti į pirmos instancijos teismą.
Tačiau M. ir CH. Gatajevai neatvyko nė į vieną posėdį.
Skirtos griežtos bausmės
Prieš trejus metus Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes globotus našlaičius engusiems, juos reketavusiems bei nužudyti grasinusiems čečėnams sutuoktiniams. Jiems skirta po vienerius metus ir šešis mėnesius nelaisvės.
Iš pradžių Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė pirmąjį nuosprendį rezonansinėje M. ir Ch. Gatajevų byloje. Sutuoktiniai buvo pripažinti kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti.
Nors čečėnams buvo pateikti kaltinimai turto prievartavimu, pirmosios instancijos teismas šią veiką perkvalifikavo į savavaldžiavimą, todėl jiems buvo skirtos palyginti švelnios bausmės - po 10 mėnesių nelaisvės. Čečėnus teismas išteisino ir dėl jiems inkriminuoto sukčiavimo.
Vėliau Kauno apygardos teismas konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas neteisingai, ir sugriežtino nuosprendį. Sutuoktiniai pripažinti kaltais prievartavus turtą iš šešių globotų našlaičių.
Deklaravo kilnius tikslus
Sutuoktiniai M. ir Ch.Gatajevai į Lietuvą atvyko prieš daugiau nei dešimtį metų, padedant įtakingiems politikams. Deklaravę kilnius tikslus - globoti karo metu našlaičiais tapusius mažuosius tautiečius, Rusijos federacijos piliečiai įsikūrė Kauno centre bei Kauno rajone, Karmėlavoje.
Nors čečėnai tvirtino esantys Grozne registruotų vaikų globos namų „Rodnaja semja“ (Gimtoji šeima, - aut. past.) steigėjai, Lietuvoje oficialios veiklos jie nebuvo įregistravę.
Į teisėsaugos akiratį daugiau nei dešimtį tautiečių globoję čečėnai pakliuvo 2008 metais, kai pagalbos kreipėsi našlaitė Seda E.
Mergaitė pasakojom, jog čečėnų šeimynoje dėjosi keisti dalykai, mat mergaitė buvo mušama, ją Gatajevai grasino nužudyti. Egzekucijos buvo rengiamos viešai, siekiant įbauginti kitus globotinius. Už nepaklusnumą juos grasinta išvežti į Čečėniją.
Grasino perrėžti gerklę
Sedą mušė Chadižat, ir jos vyras Malikas, kuris grasino našlaitei perrėžti gerklę, sudaužyti galvą. Kai mergaitė pasakė, jog išeis iš namų, Malikas smaugė ją abiem rankomis, į ją metė virtuvinį peilį, trankė į namo sieną, smogė į veidą, parbloškęs ant žemės tampė už plaukų, dar kartą smaugė.
Reikalavo pinigų
Pareigūnams pradėjus tirti smurto atvejus, paaiškėjo, kad Kaune gyvenę čečėnų našlaičiai buvo ne tik terorizuojami, bet ir verčiami mokėti duokles Gatajevams. Paaugliams liepta susirasti darbą, atiduoti pusę uždirbtų pinigų arba mokėti duoklę..
iš našlaičių prievarta reikalauti pinigų tariamam jų likimo brolių išlaikymui visai nereikėjo - pastarieji buvo maitinami ir rengiami iš gaunamos labdaros. Kiekvienam vaikui Vokietijoje registruota labdaros organizacija „Kazkaz Kinder“ kas mėnesį skirdavo po 200 eurų. Rėmėjų pinigais buvo išlaikomi ir suaugę, pilnametystės sulaukę našlaičiai.
Remiantis turimais duomenimis, mūsų šalyje oficialiai nedirbantiems Gatajevams neregistruoti vaikų globos namai, jokios kontrolės nebuvimas ir gausi užsienio rėmėjų parama tapo tikra aukso gysla. M.Gatajevas vertėsi automobilių prekyba.
