Milda Medžiokalnytė
Šių metų sausio pirmo dešimtadienio pabaigoje Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos Kušleikių kaime po bulvių lupenomis aptiktas šiurpus radinys – negyvas kūdikis. Įtariama, kad jį ten paliko 34-erių teismo neveiksnia pripažinta moteris.
Pamanė radęs lėlę
Vos prašvitus lauku klampojusio kaimiečio dėmesį patraukė kažkas boluojantis. Stabtelėjęs ir labiau į „paketėlį“ įsistebeilijęs, kaimietis iš pradžių pagalvojo, kad rado vaikų pamestą lėlę. Tik iš kur vaikai tokioje vietoje, o tuo labiau su lėle? Netgi supratęs, ką rado, vyriškis negalėjo tuo patikėti, guodėsi, kad yra stipriai pagiringas ir dėl to jam vaidenasi. Negaišuodamas jis paskambino kitam sodiečiui ir papasakojo apie „haliucinacijas“. Šis atskubėjęs neabejojo, kad mato kūdikio lavonėlį. Aplink mėtėsi bulvių lupenos... Vyrai paskambino policijai. Pareigūnai mergytės lavonėlį išvežė į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Šiaulių skyrių, kur bus išaiškinta kūdikio mirties priežastis ir atliktas DNR tyrimas, kad būtų nustatyta motina.
Įtariama neįgalioji
Kūdikio lavonėlį radusieji vyriškiai, nelaukdami ekspertų išvadų, svarstė, ar nebus šitaip pasielgusi neseniai šalimais gyvenusi Rasa G. Ko gero, panašūs įtarimai kilo ir pareigūnams, tad jie Rasą netrukus sulaikė. Ji iki radinio dienos jau savaitę gyveno Liolių senelių namuose. Šios globos įstaigos vadovas Stepas Dzimidas pareigūnams sakė, kad Rasa į jo įstaigą buvo atvežta sausio 2-ąją ir atrodė apgailėtinai, buvo labai nusilpusi, vos paėjo, keliai buvo nubrozdinti. Kas jai atsitiko, išsiaiškinti nespėta, nes dėl neįgalumo moteris sunkiai kalba ir prastai orientuojasi aplinkoje. Pareigūnai neslėpė, kad ir sulaikymo kameroje moteris jautėsi nekaip. Pareigūnai neteigia, kad įtariamąja tapusi Rasa nužudė savo naujagimį. Gali būti, kad kūdikis gimė negyvas arba yra ne jos. Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas spaudai Martynas Povilaitis informavo, kad prokurorai nereikalaus teismo leisti įtariamąją suimti, jai bus skirta švelnesnė kardomoji priemonė. Šiuo metu Rasa jau išleista į laisvę ir grįžo į globos namus. Pareigūnai be oficialių išvadų neskuba tvirtinti, kad kūdikis yra būtent jos.
Nėštumo nepastebėjo
Dauguma kaimiečių teigė, kad Rasos nėštumo nepastebėję. Kita vertus, smulkučiukė moteris retai teišeidavo iš namų. Jos figūros pokyčių nepastebėjo ir Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė, nuoširdžiai rūpinusis Rasa. Kai prieš Kalėdas atvažiavusi rado Rasą tirtančią šaltuose namuose, nes kažkas išvogė jos malkas, E.Kasparavičienė jų atvežė iš savo namų ir ėmė rūpintis Rasos apgyvendinimu globos namuose. Laisva vieta atsirado iškart po Naujųjų. Įdomu tai, kad su gimdymu susijusių negalavimų nepastebėjo ir Rasą apžiūrėję medikai, kai ji buvo apgyvendinama globos namuose – ją apžiūrėjo ne tik psichikos sveikatos centro specialistas, bet ir Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro gydytojas.
Pelenės dalia
Kelmės socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Kvintufelienė Rasos istoriją žino iki skausmo: „Aš Rasą pavadinčiau socialiai sužlugdytu žmogumi. Tai – užguita, sunkaus gyvenimo paveikta moteris, prie kurios nelaimės prisidėjo ir tie, kurie Rasą pripažino neveiksnia.“ Nuo tada prasidėjo jos riedėjimas žemyn ir apie tai „Valstiečių laikraštyje“ ne kartą rašyta. Tuokart mums Rasa pasakojo, kad gyvenimas jos nelepinęs nuo mažumės. Namuose netrūkę ligų ir kitokių nelaimių. Tačiau tikrą vargo skonį ji pajutusi po motinos mirties. Tada jai buvo tik vienuolika metų. Praėjus porai metų po mamos mirties, viena kaimynė tėvui ėmusi sakyti, kad Kelmės rajono Pamergių kaime jos pusseserė liko našlė, tad dideliam ūkiui labai reikėtų stiprių, vyriškų rankų. Rasa nežino, kaip tos piršlybos vyko, bet jiedu su tėvu netrukus iš Pagėgių krašto atsikraustė į netoli Kušleikių, kur rastas lavonėlis, esantį Pamergių kaimą. Rasa neatsakė, kieno teisėmis jie atsikraustė: šeimos narių ar samdinių. „Samdiniai gal nebuvome, nes atlyginimo niekas nemokėjo. Tiesiog dirbome kaip savo ūkyje ir tiek“, – sakė moteris. Rasa pasakojo, kad dirbo labai sunkiai, jau trečią valandą nakties prie karvių kėlėsi, dar laukė kiaulių pulkai. Alinantys sėjos, derliaus nuėmimo darbai, daržų ravėjimas gležniems ir nestiprios sveikatos paauglės peteliams ne visada buvo pakeliama. Šeimininkė su mergaite elgėsi prasčiau nei pasakoje pamotė su Pelene.
Pamylėjo ir pametė
Po kiek laiko iš kalėjimo grįžo šeimininkės sesers sūnus, kuriam į akį bemat krito ilgakasė daili paauglė. Rasa tuokart mums prisipažino jį įsimylėjusi iš karto ir nuo keleto medumi teptų viliotojo žodžių ištirpusi kaip vaškas. Iš tos meilės 1998 m. jiems gimė sūnus, po metų – dar vienas, o dar po poros – dukrytė. Jie gyveno kaip pora šeimininkės duotame namelyje. Tik vyriškio meilė greitai išgaravo – jis susirado kitą nepilnametę. Ir tada šeimininkė ėmė Rasą raginti „gauti invalidumą“, sakė, kad ji gaus dykų pinigų, prikalbino ligoninėje pagulėti, pamokė, ką daktarams kalbėti, kaip palatoje elgtis. Po ligoninės Rasa grįžo pas vaikus ir prie įprastinių ūkio darbų. Tik vėliau moteris sužinojo, kad yra neveiksni, kad jos vaikų globėja tapo šeimininkė ir už kiekvieną vaiką gauna po 500 Lt, už kiekvieną nepaklusimą jai buvo grasinama, kad uždarys į „psichuškę“... Šiandien apsukrioji šeimininkė jau stojo prieš Dievo teismą. Kilus skandalui, sodybos vyriškiui teko pripažinti slaptąją tėvystę. Deja, Rasos gyvenimas vis ritosi pakalnėn... Nereikalinga tapusi moteris prisiglaudė pas kitą kaimietį. Kartu atėjo ir jos tėvas. Čia Rasai gimė dar vienas kūdikis, bet jo neveiksniai motinai neleista auginti, ji net ligoninėje prie kūdikio prieiti galėjo tik slaugytojų prižiūrima. Rasa dėl to iš proto ėjo, bet įstatymai buvo negailestingi, ir kūdikis iškeliavo į vaikų namus. Jį vėliau įsivaikino ispanų šeima. Šiandien iš Rasos tik šešėlis beliko, ir jai, atrodo, nelabai rūpi, kokios bus ekspertų išvados ir kas jos laukia. Blogiau nei buvo tikriausiai jau niekur nebus. Ko gero, po bulvių lupenomis rastas ne tik naujagimės kūnelis, bet ir jos gimdytojos sumaitotas gyvenimas.
