Seime įsisiūbuojant Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projekto svarstymui, maždaug 50 tūkstančių Lietuvos šeimų sustiprėjo viltis sulaukti gandrų ir pagaliau sūpuoti savo kūdikį.
Dar daugiau. Pavyko išjudinti ir apmokėjimo už brangiai kainuojančias procedūras klausimą. Po gegužės viduryje vykusio įstatymų projektų svarstymo Seimo Sveikatos komitete parlamentarė Agnė Zuokienė džiaugėsi, jog pritarta, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras apmokėtų valstybė. Ji pabrėžė nesitikinti, kad pinigų bus surasta visoms gydymo išlaidoms, kurios daugeliui porų yra pernelyg brangios, padengti. Tačiau pradžia padaryta.
„Koks jis (finansavimas) bus, nuspręs Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba, bet faktas, kad bus prievolė bent jau svarstyti šitą klausimą“, – tuomet sakė ji.
Sumokėti už dirbtinio apvaisinimo procedūras – išskirtine tvarka?
„Įstatymo projektas parengtas neatlikus paslaugos įvertinimo ir finansinių skaičiavimų, jame yra teisinių spragų, kurios palankios dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančioms klinikoms“, – tokią žinią visuomenei paskelbė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų genetikas dr. Danielius Serapinas ir Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros doc. dr. Agnė Širinskienė, surengę spaudos konferenciją „Dirbtinio apvaisinimo įstatymas: teisinės spragos bei padariniai būsimo vaiko sveikatai“.
„Jeigu nevaisingumas yra liga, tai dirbtinis apvaisinimas yra paslaugą, už kurią reikia mokėti, tačiau turi galioti bendros taisyklės“, – teigė L. Labanauskas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūra per metus galėtų pasinaudoti apie 4800 žmonių. Dirbtinio apvaisinimo kaina yra labai didelė, ji siekia apie 10–13 tūkst. Lt, tad per metus joms finansuoti reikėtų nuo 48 iki 240 mln. Lt, nes dažnai pasitaiko, kad procedūras kartoti tenka net 5 kartus.
L. Labanausko teigimu, lėšos kompensacijoms už procedūras būtų skiriamos išskirtinėmis sąlygomis. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento įsitikinimu, turėtų galioti bendra tvarka kaip ir kitiems pacientams: „Kiek bus pinigų, tiek ir kompensuosim“.
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas įstatymo projekto variantą, gimusį po svarstymų Seimo Sveikatos reikalų komitete, įvardijo taip: „Jis yra kaip komercijos planas“.
„Jeigu bus atskiras finansavimas, aš manau, kad tai vis tiek bus atimta iš sveikatos priežiūros – mes su tuo sutikt negalim“, – sakė L. Labanauskas.
Jo teigumu, „jeigu mes padarome vienai pacientų grupei išskirtines sąlygas, tai nėra gerai, nes sekančią dieną gali kreipti onkologiniai ligoniai, prašydami lygiai tokių pačių išskirtinių sąlygų, kur pastoviai diskutuojama, kad finansavimas jiems yra per mažas“.
Gydytojas atkreipia dėmesį, įvardintos sumos skaičiuojamos darant prielaidą, kad reikės atlikti visas procedūras.
„Tie pinigai skaičiuojami pagal visas procedūras. Ne už tai, ar efektą gausime atlikus procedūrą, bet jeigu tu ją atlikai, už ją ir mokama“.
Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros doc. dr. Agnė Širinskienė akcentavo, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos paprastai kompensuojamos pagal Sveikatos draudimo įstatyme nustatytą tvarką, o Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte siekiama šioms paslaugoms nustatyti kitą tvarką.
„Vyriausybė šiuo atveju, ne Ligonių kasos ir Taryba, bet Vyriausybė atliktų vertinimą. (...) Toks beprecedentis vienos pacientų grupės išskyrimas iš bendro PSDF biudžeto keltų klausimą, ar įstatymas nepažeidžia LR Konstitucijos ir jos 29 straipsnyje įtvirtintos žmonių lygybės prieš įstatymą principo, nes viena pacientų grupė, nevaisingi žmonės iš bendros kompensavimo sistemos būtų išskirti“, – sakė A. Širinskienė.
Spaudos konferencijos dalyviai pabrėžė, kad svarbiausia – būtini Vyriausybės paskaičiavimai ir išvados, leidžiančios įvertinti biudžeto galimybes.
Tuo metu Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkės Rūtos Vyšniauskaitės teigimu, „diskusijoje dėl nevaisingumo gydymo iš PSDF lėšų naudojami skaičiai – nepagrįsti jokiais racionaliais skaičiavimais. Tuo tarpu net du trečdaliai (64 proc.) Lietuvos gyventojų (tyrimo duomenimis – red. past.) pritaria siūlymui, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros su nevaisingumo problemomis susiduriančioms Lietuvos šeimoms būtų apmokėtos iš PSDF lėšų“.
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Česlovas Grencevičius informavo, kad spręsti, iš kokių resursų būtų kompensuojama už dirbtinio apvaisinimo procedūras ir turi ar neturi tam pinigų PSDF, per anksti.
„Jeigu siūloma kompensuoti, tai Seimui priimant įstatymą turės būti pateikta Vyriausybės išvada, iš kokių lėšų tai būtų daroma. Ir jeigu Seimas nuspręs kompensuoti, nuo tos datos, kai įstatymas įsigalios, bus numatytos ir lėšos“, – sakė jis.
Naudoti šaldytus embrionus – rizikinga?
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad įstatymo projekte nėra atsižvelgiama į pacientų ir būsimų vaikų sveikatą.
A. Širinskienė apgailestavo, kad iš įstatymo projekto išbraukta nuostata, jog tuomet, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais, tai būtų fiksuojama medicinos pažyma. „Tai būtų beprecedentis atvejis Lietuvoje, kada nereikėtų įrodyti paciento ligos, kad jam būtų galima teikti paslaugą“, – sakė ji. Jos teigimu, tokiu atveju būtų neįmanoma apskaita: kada atliktos procedūros, ar jos buvo būtinos ir pan.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų genetikas dr. Danielius Serapinas ragino priimant įstatymą atsižvelgti į šiuolaikinio mokslo žinias, kuris iš metodų būtų sveikiausias motinai ir pradėtam kūdikiui.
Jo teigimu, embrionų šaldymas padidina įgimtų sutrikimų tikimybę – ypatingai mažo svorio naujagimių, įgimtų defektų tikimybė yra didesnė negu natūraliai pastojus. Anot mokslininko, bandymai atskleidė, jog „jeigu dirbtinio apvaisinimo metu embrionai yra šaldomi, šaldytų embrionų atveju tikimybė įgimtų defektų yra maždaug 6 proc., jeigu tuo pačiu metodu embrionai švieži įkeliami į gimdą – tikimybė įgimtų sutrikimų yra apie 3 proc.“
Paklausta apie tai, ar įstatymo projekte tikrai neįvertinta embrionų šaldymo rizika būsimos mamos ir vaiko sveikatai, Seimo narė, buvusi ilgametė Kauno universitetinių klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Vida Marija Čigrėjienė „Balsas.lt“ sakė: ,,Ateitį aš matau neužšaldytų kiaušialąsčių, bet šiuo metu tai yra dar tik eksperimento stadijoje. “ Kita vertus, sakė patyrusi gydytoja, gali būti įvairių komplikacijų ir niekad nežinai, kaip pasiseks procedūra.
„Todėl jeigu vieną kartą nepavyko, vėliau, kai moteris atsigaus, tarkim po trijų mėnesių, galima panaudoti užšaldytą embrioną“, – „Balsas.lt“ aiškino parlamentarė, pabrėžusi, kad užšaldyti embrionai naudojami visame pasaulyje.
„Net Konstitucijoje yra įtvirtina teisė piliečiams naudotis pažangiausiais mokslo pasiekimais. Tai ir naudokimės, tuo labiau, kad trūkstant lėšų, svarbu naudotis efektyviausiais gydymo metodais,“ – reaguodama į spaudos konferencijoje pareikštas mintis sako Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė.
Jos teigimu, oponentai, bandantys visuomenę įtikinti, kad šaldant embrionus, dažnesni apsigimimai, nutyli, jog „tokie teiginiai paimti iš itin tendencingo tyrimo, kuris visiškai neatspindi tikrosios situacijos. Pasaulyje nėra moksliškai pagrįstų studijų, kurios neginčijamai nurodytų apsigimimų ir apvaisinimo metodų sąsajas.(...) Šiandien embrionai šaldomi greitojo šaldymo – vitrifikacijos – metodu, visiškai nekenkiančiu šaldomoms embrionų ląstelėms“.
R. Vyšniauskaitė primena, kad embrionų šaldymo metodas taikomas 104 pasaulio valstybėse. Jį pripažįsta ESHRE (Europos nevaisingumo specialistų ir embriologų asociacija). „Šį metodą palaiko ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija“, – sako ji.
Taip pat skaitykite:
