Jo nuomone, šiuo metu svarstoma idėja, kad mažmeninės rinkos žaidėjai nedirbtų dvi dienas metuose – per Kalėdas ir Velykas – nepadarytų didelio poveikio rinkai, tačiau padidinus dienų skaičių, įtaka jai gali augti.
„Klausimas būtų, jeigu tokie patys apribojimai būtų išplėsti kitomis dienomis, sekmadieniams, vieną sekmadienį per mėnesį, o gal visus sekmadienius. Tada jau būtų reikšmingas dienų skaičius ir būtų galima žiūrėti, koks poveikis kainoms. Tokios analizės aš pasigendu. Paprasčiausios kaštų ir naudos analizės“, – BNS sakė Š. Keserauskas.
Prekybininkai ir profesinės sąjungos pirmadienį preliminariai sutarė, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų per Kalėdas ir Velykas, tačiau dėl nedarbo sekmadieniais diskusijos nevyko. Svarstoma, kad dėl nedarbo per šventes profsąjungos ir prekybininkai gali susitarti kolektyvine sutartimi.
Š. Keserausko teigimu, tokios sutartys neturėtų pažeisti konkurencijos teisės, tačiau dabar sunku pasakyti, ar taip iš tikrųjų nutiks.
„Profsąjungos arba kolektyvinės platformos neturėtų būti priedanga tam pačiam susitarimui pasiekti kitais būdais. Aišku, jei individualus prekybos tinklas derybose su konkrečia profsąjunga, kuri veikia tame tinkle, pasieks susitarimą dėl darbo laiko, tai galėtų būti vertinama kaip individualus sprendimas, nederintas su konkurentais, bet ar tikrai taip bus man sunku pasakyti, – sakė Š. Keserauskas.
Pasak jo, aiškiau būtų, jei valstybė nustatytų, kurioms dienomis mažmeninės rinkos žaidėjai turėtų nedirbti.
„Jeigu mes laikome visuotine vertybe tai, kad žmonės turi ilsėtis tam tikromis dienomis, tai geriausias sprendimas būtų tą numatyti įstatyme. Ribojimai turėtų būti proporcingi, nes mes ribotume ūkinės veiklos laisvę, bet, aišku, ūkinės veiklos laisvė nėra vienintelė vertybė Konstitucijoje, yra ir kitų vertybių. Aš manau, tas kelias būtų aiškesnis visiems“, – tvirtino Š. Keserauskas.
Prekybininkai ir profesinės sąjungos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija toliau dėl nedarbo šventinėmis dienomis kalbėsis po mėnesio.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę savaitę pareiškė, kad siekiant pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą, mažmeninėje rinkoje žadama didinti konkurenciją, mažinant didžiųjų prekybos tinklų įtaką ir galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.
Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.
Šių metų pirmąją Velykų dieną Lietuvoje nedirbo visos „Norfos“ ir „Lidl“ parduotuvės. „Maxima“ sutrumpino parduotuvių darbo laiką, kai kurios jų taip pat neveikė, tuo metu „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių darbo grafikas nesikeitė. Pirmąją 2017 metų Kalėdų dieną ir pirmą šių metų dieną nedirbo visos „Lidl“ parduotuvės, „Maxima“ parduotuvės dirbo trumpiau arba iš viso nedirbo.
Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.
