Po nepriderančio diplomatui pokalbio norą trauktis iš ambasadoriaus Azerbaižane posto pareiškė Artūras Žurauskas. Visai realu, kad toks pats likimas ištiks ir kitą ambasadorių – Renatą Jušką Vengrijoje. Po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė dviejų pokalbių ištraukos, kuriose du mūsų šalies ambasadoriai pernelyg familiariai vertina Lietuvos vadovus ir pernelyg laisvai dėsto savo pažiūras armėnų, azerbaidžaniečių ir turkmėnų atžvilgiu, kilo ne tik skandalas, bet ir diskusijos.
Kol kas nėra išvadų, kurias pateiks Užsienio reikalų ministerijoje pradėtas vidaus tyrimas. Bet, jau šiandien aišku, kad įrašai paviešinti jėgų, siekiančių sukompromituoti Lietuvą ir nesuinteresuotų Europos Sąjungos plėtra į Rytus.
Antra, mūsų šalyje pernelyg ilgai nebuvo rodoma dėmesio ir neskiriama pinigų saugiam telefoniniam ryšiui ir internetui. Ir trečia, visada pageidautina, netgi būtina laikyti liežuvį už dantų, ir ypač, jei dirbi tokį darbą, juolab kad Valstybės saugumo departamentas buvo įspėjęs apie egzistuojančias technines galimybes klausytis dominančių pokalbių, teigia LRT telelvizijos laida „Savaitė“.
Valstybės saugumas savo metinėje ataskaitoje įspėjo, kad Rusijos žvalgyba prieš Lietuvą vykdo elektroninę žvalgybą ir kibernetinį šnipinėjimą, turi techninių galimybių dominančių asmenų pokalbius telefonu klausyti Lietuvoje. Šį įspėjimą turėjo ypač įsidėmėti Lietuvos diplomatai.
Įrodymų ilgai laukti neteko – Azerbaidžano naujienų portalas vesti.az pranešė, kad internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbių įrašai. Juos užsienio reikalų žinybos vadovas Linas Linkevičius iš karto pavadino siekiu sukompromituoti Lietuvą. Įrašus dabar atidžiai studijuoja URM ir Valstybės saugumo pareigūnai.
YouTube.com portale pokalbius paviešinęs anonimas nurodo, kad balandžio 18-ąją perimtame pokalbyje girdėti verslininko Kęstučio ir Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane Artūro Žurausko pokalbis.
Kęstučiu įvardintas asmuo teiraujasi apie ambasadoriaus ryšius Turkmėnistane, pasakoja apie gautus pasiūlymus investuoti ir užsitikrintą premjero Algirdo Butkevičiaus paramą per jo vizitą Turkmėnistane: „Atsiuntė raštą oficialų, kad nori, kad mes ten ateitume su angarų statybomis – angarų „Boeing“ statybomis, su lėktuvų remontu. [...] Mes jau buvome priėję iki mūsų premjero, kuris teigiamai žiūri į tą visą ekonomiką. Jis buvo ir yra pasiruošęs važiuoti birželio pradžioje“.
Teigiama, kad balandžio 4-ąją įrašytame pokalbyje girdėti Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje Renato Juškos ir Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojo Zenono Kumetaičio balsai, nors pastarojo amžius visiškai nedera su pernelyg jaunatvišku balsu. Vyrai laido juokelius aptardami premjero A. Butkevičiaus vizitą į Sankt Peterburgą: „O kramtomosios gumos įdėjai, uostomo tabako kokio, „semkių“. Būtų labai kietas tas mūsų Butkevičius“.
Įraše aptariamas ministerijos vadovybės bendravimo stilius, pasidalinta asmeninėmis pažiūromis, aptartas Seime įkurtos Kalnų Karabacho draugų grupės klausimas, kuris kelia diplomatams daug problemų:
„- Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus, kadangi jie yra krikščionys.
- Žmogiškai ar religiškai atrodo, kad Armėnija artimesnė, bet kad jie ten irgi, žinai, „nabagai“ parsidavę.“
Ekspertas sako šioje provokacijoje įžvelgiąs Rusijos žvalgybininkų tikslą ir siekį sužlugdyti vieną svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių – lapkritį vyksiantį Rytų partnerystės vadovų susitikimą Vilniuje.
ES Rytų partnerystės programa siekiama suartinti su ES šešias valstybes: Ukrainą Gruziją, Moldovą, Baltarusiją, Armėniją ir Azerbaidžaną.
Tuo metu Rusija siekia šias posovietinės erdvės šalis įtraukti į Eurazijos sąjungą. Tad galima buvo tikėtis, kad Rusija savo tikslams pasiekti panaudos senus metodus: kiršinimą ir provokacijas. Dėl ginčijamo Kalnų Karabacho Armėnija ir Azerbaidžanas praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje kovėsi ilgame žiauriame kare.
„Manau, kad tikslai yra keleriopi. Strateginis – būtent Azerbaidžano ir Armėnijos komplikuoti santykiai ir jų dalyvavimas Rytų partnerystės susitikime. Ir yra taktiniai tikslai. Su ta galimybe pasiklausyti diplomatų pokalbių, sakyčiau, parodoma, kas yra tam tikras vadas posovietinėje erdvėje. Technologinės galimybės kontroliuoti – tai tam tikra galios išraiška“, – mano politologas Nerijus Maliukevičius.
Dabar Lietuvos diplomatams reikia gerokai padirbėti, kad įtikintų susėsti prie vieno stalo Azerbaidžano ir Armėnijos atstovus. Ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas nelaukdamas tyrimo išvadų panoro trauktis iš pareigų. Užsienio reikalų ministras šį žingsnį pavadino garbingu poelgiu. Į Užsienio reikalų ministeriją kviečiamas ir Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška, todėl imta spėlioti ir apie jo pasitraukimą. Ministras sprendimus priims, kai grįš iš atostogų rugpjūčio 19-ąją.
Politologas Raimundas Lopata sako, kad po įvykdytos provokacijos nutarusi atšaukti ambasadorius Lietuva legalizuotų provokacijos autorių neteisėtus veiksmus.
„Tokie dalykai bet kokiu atveju tvarkomi ramiai ir tyliai, kitaip tai vadinama diplomatiniais kanalais, bet tikrai ne šūkaujant ir džiūgaujant dėl džentelmeniškų poelgių. Na, kas būtų, jei po visos šūsnies „WikiLeaks“ [paviešintų dokumentų] amerikiečiai būtų elgęsi taip, kaip dabar pradeda elgtis lietuviai. Iš Amerikos diplomatinės tarnybos nieko nebūtų likę“, – įsitikinęs R. Lopata.
Ekspertai neabejoja, kad šis „karas“ tik įsibėgėja ir Lietuva privalo atlaikyti.
„Dėl to, kad Lietuva deda pastangas, labai nemažai mūsų pareigūnų užsiima tarpininkavimu tarp Ukrainos ir ES institucijų, mūsų diplomatai atsiduria padidinto dėmesio zonoje. Natūralu, kad prieš juos gali būti vykdomos tam tikros provokacijos, gali būti bandoma pakenkti jų reputacijai. Galiausiai Lietuvos visuomenę galima bandyti nuteikti prieš mūsų diplomatus, kaip nesugebančius efektyviai dirbti savo darbo“, – sako politologas Tomas Janeliūnas.
Tai ne pirmas kartas, kai priešiška žvalgyba meta ant Lietuvos diplomatų šešėlį. Prieš kelerius metus Rusijos televizijos laidoje „Odnako“ paviešinti telefono pokalbių įrašai, kuriuose neva Gruzijos parlamentaras Givis Targamadzė su Lietuvos diplomatais Albinu bei Renatu svarstė, ar nereikėtų nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderio Aleksandro Milinkevičiaus. Transliuojant tariamus įrašus buvo nurodomi Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų Albino Januškos ir dabar vėl į telefoninį skandalą įsivėlusio Renato Juškos mobiliųjų telefonų numeriai.
Tą kartą saugų ambasadų ryšį užtikrinantis Valstybės saugumo departamento vadovas teigė, jog departamentas turi visas galimybes, kurios leidžia užtikrinti saugų ryšį tarp Vilniuje esančių valstybės įstaigų ir Lietuvos atstovybių užsienyje. Tačiau kai kalbama privačiais telefonais, pokalbių saugumo užtikrinti negalima.
Šį kartą mūsų kalbinti ekspertai sakė, kad šiuo metu turimos ryšio priemonės nėra patikimos, diplomatų pokalbius įmanoma perimti bet kurioje pasaulio vietoje, todėl nustatyti, kas šnipinėjo ir kur tai padarė, praktiškai neįmanoma.
Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
