Apie tai, ar Ukrainos užimtos Kursko teritorijos – koziris prieš taikos derybas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas ir diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas Petras Vaitiekūnas.
Ukraina, greičiausiai ne kelioms dienoms, įsitvirtino Kursko srityje, kodėl Rusija nesugebėjo apginti savo teritorijos, ar čia buvo toks didelis netikėtumas?
G. Bagdonas: O taip, čia reikia pasveikinti ukrainiečius, jie tikrai žengė drąsų, akiplėšišką, agresyvų, kas kare yra būtina, ir netikėtą žingsnį. Reikia suprasti, kad tokią operaciją suplanuoti yra ne vienos dienos darbas, tuo labiau yra būtinai išlaikyti slaptumą, laikytis kitų saugumo priemonių, parengti karius. <...> Svarbiausia šitoje operacijoje yra tai, kad Ukraina perima iniciatyvą, tas yra labai labai svarbu. Dabar tai sukuria Putinui arba Kremliui dilemą, ką daryti.
Ar galima sakyti, kad čia buvo psichologinis smūgis Rusijos prestižui ir Putinui?
P. Vaitiekūnas: Manau, kad tai turi didelę simbolinę ir taktinę reikšmę ir, nieks nežino, galbūt ir strateginę. Galbūt tai turės įtakos ir visai karo eigai, kol kas mes negalime šito pasakyt. Tačiau išvardinti, kokie tikslai šios operacijos metu buvo pasiekti, mes jau galime. Tai – Putinas buvo viešai pažemintas, atitrauktos Rusijos pajėgos, sustiprintos Ukrainos pozicijos ir perimta iniciatyva, o tai yra vienas svarbiausių dalykų šitam kare. Taigi, manau, kad didelė rizika, kurią prisiėmė ukrainiečiai, pasiteisino.
Kodėl Kurskas, ar galima sakyti, kad ten buvo silpniausia Rusijos vieta? Ir kodėl Rusija nebuvo pasiruošusi apginti savo teritorijos?
G. Bagdonas: Rusijos žvalgyba prastai dirbo. Kaip skelbia įvairūs Ukrainos šaltiniai, generolas Syrskis svarstė tarp Briansko ir Kursko, arba abu variantus, arba vieną kurį. Matomai pasirinko dėl geografinių ypatumų, Kursko sritis yra pakankamai nutolusi nuo kovos veiksmų regiono. <...> Dėl visa ko apsidraudžiama, nes Brianskas per daug arti Baltarusijos teritorijos.
Geografija yra neišpasakytai dėkinga, į šiaurės vakarus nuo Kursko srities yra upė Seymas, per kurią einančius tiltus ukrainiečiai sėkmingai „daužo“ ir taip izoliuoja pakankamai dideles Rusijos pajėgas. Ir, žinoma, ukrainiečiai vertino sąlyginai nedideles ten buvusias Rusijos pajėgas, ne iki galo užpildytus šauktinių pagrindu suformuotus karinius vienetus. <...>
Koks buvo šios operacijos tikslas, ar tik karinis, ar buvo ir kitų uždavinių?
P. Vaitiekūnas: Be abejo buvo ir politiniai [tikslai]. Ir dabar jau galime įvardinti visiškai naują politinį kontekstą, kurį sukuria Kursko puolimas. Visų pirma, Kursko puolimas parodė, kad Rusija negali laimėti karo, nepajėgia, kad Rusijos sienos yra kartoninės, kad [trūksta] reakcijos.
Aišku, kad Rusija sureaguos, bet greitos ir adekvačios reakcijos Rusija nesugeba suorganizuoti. <...> Kursko puolimas parodė, kad taika už teritorijas yra utopija, iliuzija. Putinas negali sustoti, Kremlius, norėdamas išlaikyti valdžią savo rankose, turės eiti kitur. <...>
Rusai kol kas nesiderės, apie rusų pavargimą nereikia kalbėti, nepavargs rusai, jie neprotestuos ir ginklų nepritrūks. Todėl aiškiai matosi, kad eskalacija yra vienintelis būdas užbaigti šitą karą, šitas karas užsibaigs tada, kai eskalacija pasieks Maskvą. Ukrainiečių ginklų smūgiai Maskvai padės tašką karui.
Bet Putinas irgi bando apsimest, kad čia nieko tokio.
P. Vaitiekūnas: O ką jis daugiau gali daryt, jis yra išgąsdintas kaip ir po Prigožino maišto.
O ko jam čia bijoti?
P. Vaitiekūnas: Todėl, kad yra neprognozuojami įvykiai.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
Xaxolu Kursko srities uzpuolimas nedave jokiu rezultatu xaxolam
Rusijos frontas sekmingai juda pirmyn
