„Dėl augančio apdraustųjų skaičiaus ir didesnių vidutinių mėnesio pajamų draudžiamųjų pajamų bazė, nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos, Lietuvoje pirmąjį pusmetį, atmetus mokesčių reformos įtaką, augo 11 proc., todėl surinkome daugiau įmokų ir mokėjome didesnes išmokas, kurios tiesiogiai priklauso nuo draudžiamųjų pajamų.
Kita vertus, pirmąjį pusmetį „Sodros“ fondo išlaidoms ir pajamoms įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai – dėl pensijų reformos perskaičiuotos senatvės ir netekto darbingumo bei neįgalumo pensijos bei pensijų fondų pervestos kaupimą nutraukusių dalyvių lėšos.
„Sodros“ įplaukų ir išlaidų balansas yra teigiamas. Laukiama, kad tokios tendencijos išliks iki metų pabaigos. Dėl to dar papildysime rezervo fondą, kuriame šiuo metu jau sukaupti 195 mln. eurų. Rezervo fondas skirtas pasiruošti lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpiams, kai socialinio draudimo išlaidos turėtų didėti labiau negu pajamos“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Operatyviniais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį pensijų socialinio draudimo išmokų vertė siekė 1,63 mlrd. eurų ir buvo 94 mln. eurų didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirmojo šių metų pusmečio pensijų socialinio draudimo įplaukos išlaidas viršijo 213 mln. eurų.
Pensijų fondai už gyventojus, kurie nutraukė savo pensijų kaupimo sutartis, per 6 mėnesius į socialinio draudimo fondą pervedė 74 mln. eurų.
Gyventojams pirmąjį pusmetį pervesta 167 mln. eurų ligos socialinio draudimo išmokų – panašiai, kiek ir pernai (166 mln. eurų), o įplaukos siekė 172 mln. eurų.
Santykinai sparčiausiai – beveik 13 proc., palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, išaugo nedarbo socialinio draudimo išmokų suma, kuri siekė beveik 100 mln. eurų ir buvo 11,6 mln. eurų didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Tam įtakos turėjo nuo pernai liepos pailgėjusi nedarbo socialinio draudimo išmokų trukmė – bedarbiai išmokas gali gauti nebe šešis, o devynis mėnesius ir tuo pačiu daugiau laiko skirti jiems tinkamo darbo paieškoms.
Nedarbo socialinio draudimo biudžetas šiuo metu yra subalansuotas. Tačiau lėtėjant ekonomikos augimui šios draudimo rūšies išmokos gali viršyti įplaukas. Tokiems atvejams ir kaupiamas rezervas“, – sako J. Varanauskienė.
Nesubalansuotas liko motinystės socialinis draudimas. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų vertei, palyginti su praėjusiais metais išaugus 10,2 mln. eurų, pirmąjį pusmetį šios rūšies draudimo išlaidos viršijo įplaukas 18,1 mln. eurų.
„Didelės įtakos motinystės socialinio draudimo įmokų ir išmokų balansui turi tai, kad savarankiškai dirbantys gyventojai sumoka gerokai mažiau socialinio draudimo įmokų, nei yra skiriama išmokų šiai apdraustųjų grupei. Samdomą darbą dirbančių apdraustųjų motinystės draudimo įmokos ir išmokos yra subalansuotos“, – teigia „Sodros“ vadovė.