Į išmaniuosius įrenginius dar ir šiandien galima atsisiųsti štai šią programėlę – „Karantinas“. Tiesa, nors vilniečių startuolio sukurtas produktas fiziškai egzistuoja, programėle, kuri buvo skirta stebėti dėl COVID-19 besiizoliavusius asmenis, naudotis nebeįmanoma.
Jos veikla sustabdyta dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Prieš kelis mėnesius sukurtos programėlės kūrėjai mano, kad vadinamasis pažeidimas yra tai, kad Duomenų apsaugos inspekcija negali nustatyti, kas yra duomenų valdytojas ir užsakovas.
O šis, pasirodo, yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Ir, pasak bendrovės „Lympo“ vadovės Ados Jonušės, centras ne tik nepripažįsta, kad prašė sukurti programėlę, bet ir neatsiskaitė už paslaugas. Už programos kūrimą ir metinę priežiūrą iš Vyriausybės iždo esą buvo žadami 108 tūkstančiai eurų.
„Pirkimo procedūros prasidėjo gegužės 6 ir kitą dieną jos buvo nutrauktos, nors gavome informaciją, kad sutartis jau beveik paruošta, darome paskutinius pakeitimus ir štai tokia staigmena, kad procedūros nutrauktos“, – sakė A. Jonušė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teisininkai tikina, kad karantino pradžioje į juos kreipėsi daug įmonių ir siūlė įvairias paslaugas, tarp jų ir IT specialistai, tai patvirtina NVSC atstovaujanti Donata Budrevičienė.
Pasak jos, kad tokią programėlę užsakyti išties buvo svarstoma, jos pirkimo procedūroms buvo sudaryta ir komisija. Bet pati komisija vėliau priėmė sprendimą pirkimą nutraukti. Pagrindinis argumentas – turimas finansavimas netenkina centro lūkesčių.
Anot centro atstovų, su bendrove „Lympo“ buvo bendraujama raštu, tačiau apie jokias sutartis ar apie darbų pridavimą kalba nėjo.
„Aš nežinau, kur jie pristatė tą savo darbą, tai galų gale jie pristatė ir jų reikėtų paklausti, kaip jie įsivaizduoja, nes ne mes išviešinome jų programėlę. Sutarties nėra, jokių priėmimo–perdavimo aktų taip pat nėra. Teisiškai įforminto dokumento tikrai nėra“, – kalbėjo NVSC patarėja D. Budrevičienė.
„Karantino“ programėlės kūrėjai prieštarauja. Esą buvo bendraujama su aukščiausiais centro vadovais, taip pat ir Krašto apsaugos ministerija, kitomis kibernetiniu saugumu besirūpinančiomis institucijomis.
Ada Jonušė sako, kad net Vyriausybės dokumentuose matė, jog yra numatytos lėšos būtent programėlei pavadinimu „Karantinas“. Startuolio vadovė taip pat priduria, kad, pandemijai prasidėjus, viskas buvo daroma kuo skubiau, o ir Visuomenės sveikatos centrą su kolegomis vertino kaip rimtą instituciją, tad tokios baigties tikrai nesitikėjo.
„Mes gaudavome nurodymus iš įvairių centro darbuotojų ir iš paties direktoriaus dėl programėles įvairių dalių, kad pakeiskite tame ekrane tą ar užduokite kitaip klausimą. Taip pat mes padarėme tiesioginę integraciją su NVSC duomenų baze“, – sako A. Jonušė.
Programėlės kūrėjai tikina, kad ekstremalios padėties metu įprastos viešųjų pirkimų procedūros nėra privalomos ir su viena bendrove Visuomenės sveikatos centras sutartį, pasinaudojęs tokia išimtimi, sudarė.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis atsako, kad tokios skubos įsigyti programėlę, matyt, ir nebuvo.
„Kiek aš girdėjau, tai sumos pradėjo labai ženkliai skirtis nuo pirminio iki galutinio produkto, tai gal čia problema. Bet nėra jokios bėdos. Jei tas įrankis bus reikalingas, tai bus skelbiamas viešas pirkimas.“
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad dėl šios situacijos paprašė centro pasiaiškinimo. Visgi, anot jo, karantino įkarštyje daugybė įmonių ir privačių asmenų siūlė pagalba, tad apie atlygius ar sutartis nė nebuvo diskutuojama.
Dėl šios priežasties susiklosčiusią padėtį reikia detaliau išsiaiškinti, taip pat jau derinamas ir naujos panašaus tipo programėlės pirkimas.
Tiesa, jos platformą kūrė užsienio programuotojai ir jos pagrindu programėles kuria dauguma Europos Sąjungos valstybių. Ši programėlė vartotojams geba pranešti, ar greta nėra užsikrėtusio koronavirusu asmens.
„Yra grįsta „Bluetooth“ ryšiu, kur galima nustatyti greta buvusius kontaktus, ir pati platforma yra sukurta didelių interneto vystymo kompanijų, tai ja ir naudojasi šalys, tiesiog pritaikydamos technologiją sau. Tai Lietuva irgi planuoja tą padaryti. Tik mes greičiausiai pirksime ne pačią programėlę, o paslaugą“, – kalbėjo A. Veryga.
Lietuvišką „Karantino” programėlę sukūrusi įmonė dėl nesutarimų su Visuomenės sveikatos centru svarsto kreiptis į teismą.
