Tikimybė, kad Ignalinos atominė elektrinė veiks ir po 2010-ųjų, jau gerokai didesnė. Taip mano Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala. Tačiau patyrę diplomatai nusiteikę kur kas kritiškiau.
Pusmetį Briuselio kabinetų duris varstantis, su Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovais susitikinėjantis Vyriausybės derybininkas A.Abišala vakar atsiskaitė už nuveiktus darbus. Jis pateikė optimistinę prognozę dėl galimybės pratęsti jėgainės veiklą. A.Abišalos tikinimu, tikimybė neišjungti antrojo bloko dar dvejus metus dabar sudaro lygiai 42 procentus.
Buvusiam diplomatui, Vilniaus universiteto profesoriui Povilui Gyliui toks tikslus paskaičiavimas kelią šypseną. „Kodėl ne 42,5 procento? Gal jam išsprūdo, gal tai tik pajuokavimas“, - svarstė jis. Drauge P.Gylys priminė dar žiemą A.Abišalos skelbtą prognozę, kad minėta tikimybė lygi 5 procentams. Anot profesoriaus, tai rodo išankstinį susitaikymą, kad susitarti su Europos Komisija (EK) nepavyks.
Traktuoti laisviau?
Tačiau A.Abišala kartoja, kad jo diplomatinė veikla duos vaisių. Vienas svarbiausių uždavinių A.Abišalos komandos sudarytame veiksmų plane - neskubėti sustabdyti antrojo jėgainės reaktoriaus, nors stodama į Bendriją Lietuva įsipareigojo jį „užgesinti“ 2009 metų gruodžio 31 dieną.
Kitaip tariant, A.Abišala mano, kad stojimo į ES sutartį galima interpretuoti ir modifikuoti. „Politinis sutarimas sunkiai pasiekiamas, nes nenorima kurti precedento. Kitos šalys taip pat prisisėmusios įsipareigojimų, niekas nenori atidaryti Pandoros skrynios. Todėl sunku įrodyti, kad Lietuva unikali. Vis dėlto, pasikeitusios aplinkybės turėtų leisti sutartį traktuoti laisviau“, - miglotai kalbėjo derybininkas.
Ne izoliuotai, o koordinuotai
Tad A.Abišala su penkiais kolegomis skraido po ES valstybių sostines ir įtikinėja, kad mums senosios jėgainės žūtbūt reikia veikiančios ir 2010-2013 metų laikotarpiu, kai šalis bus energetiškai nukraujavusi. Derybininkas tikino susitinkantis ne tik su ES institucijų vadovais, bet ir Bendrijos valstybių aukštais pareigūnais. „Visi kartoja, kad šansų mažai, nors kategoriško atsakymo neišgirdau. Mūsų energetinis saugumas patenka į tinkamą kontekstą. Situacija palanki“, - optimistiškai kalbėjo A.Abišala.
Tačiau lemiamiems ėjimams liko tik trys mėnesiai: metų pabaigoje jėgainės vadovybė privalo žinoti, pirkti kurą 2010-ųjų sezonui, ar ne. Tik iki šių metų pabaigos galioja ir paties A.Abišalos sutartis. „Nė vienas ministras negalėtų skirti tiek dėmesio ir laiko šiai problemai. O aš tai darau“, - gyrėsi A.Abišala ir atsakė į oponentų kritiką, esą jis tik mindžikuoja vietoje.
Negana to, kaip teigė diplomatas, jis dirba ne izoliuotai nuo Lietuvos institucijų ir atstovybių, o koordinuotai. „Stengiuosi, kad procese dalyvautų visi, kas gali dalyvauti“, - tikino jis. Tarp dalyvių A.Abišala minėjo ambasadorius, europarlamentarus, prezidentą.
Lems situacija
Tęsdamas savo diplomatinę misiją Vyriausybės konsultantas šiandien skrenda į Stokholmą. Vėliau jis keliaus į Paryžių, Londoną, spalio viduryje šturmuos Europos Vadovų Tarybą.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas jau laukia svečio. „Numatyti rimti susitikimai su valstybės sekretoriumi, kuruojančiu Pramonės ir energetikos ministeriją, energetikos bendrovės bei EK atstovybės vadovais“, - vakar LŽ sakė R.Motuzas. Lietuvos ambasados Prancūzijoje atstovai taip pat pranešė tarpininkaujantys tarp A.Abišalos ir Prancūzijos vyriausybės bei prezidento.
Tačiau profesorius P.Gylys mano, kad Lietuva galėjo rasti ne tokį „provincialų“ derybininką ir apskritai į visą reikalą žiūrėti atsakingiau. „Ko gero, buvo galima paieškoti kito atstovo, turinčio didesnį tarptautinį svorį. Be to, A.Abišala liūdnai pagarsėjo ir prarado visuomenės pasitikėjimą per „Williams“ istoriją“, - sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Jo manymu, net jeigu Lietuva pasieks, kad jėgainės veikla būtų pratęsta, tai bus ne A.Abišalos nuopelnas. „Laimėjimo tikimybė yra, bet ne dėl to, kad A.Abišala derasi, o dėl to, kad Lietuvos situacija labai rimta“, - pabrėžė P.Gylys.
Marijus Širvinskas
