Tačiau piktybiški skolininkai kentės dar labiau: nauju siūlomu įstatymu jiems norima skirti ne baudas, atskaičiuojamas net iš pašalpų, bet ir skirti viešųjų darbų.
Marijampolėje gyvenantis Linas neslepia – įsiskolinimų naštą tempia jau eilę metų. Skolingas vyras ir alimentų vaikams, ir mokesčių valstybei. Dabar Linas maistui užsidirba darbu už pinigus vokelyje. Ir dirba, kas papuola. Vyras sako, kad norėtų normalaus darbo, tačiau žino, jog tada antstoliai iš jo viską išskaičiuos.
Siūlo išimtį, bet su sąlyga
Norint palengvinti dalią panašiems skolininkams kaip Linas keli seimūnai parengė įstatymą, kuriame siūloma išeitis. Tiesa, kelias į lengvesnį rytojų įstatymu žadamas tik nepiktybiškiems, o po truputį skolas besistengiantiems grąžinti žmonėms.
Tačiau piktybiškai nusiteikusius skolininkus, kurie noro grąžinti skolas neturi ir toliau sėkmingai jas didina, Seimo nariai siūlo bausti - padidinti jų skolą būtent anstoliui.
O jei ir tuo atveju skolininkas nepaisys nustatytų reikalavimų, jį siūloma bausti dar labiau - nurašyti skolas nuo gaunamų pašalpų ir skirti viešųjų darbų.
Tokių žmonių - tūkstančiai
Vilniaus energijos skirstymo operatoriaus atstovai sako, kad įsiskolinusių už paslaugas – nemažai, ir patvirtina, kad ne visi iš klientų nusiteikę draugiškai. Kiti už paslaugas piktybiškai nemoka.
Tiesa, įstatymą siūlantys Seimo nariai pirmiausia siekia sureglamentuoti skolų išieškojimo įmones, kurių Lietuvoje įregistruota apie 150. Siūloma reikalauti iš šių įmonių licencijų, kad jos atitiktų tam tikrus reikalavimus. O jų Seimo nariai paruošę visą pluoštą. Pasak seimūnų, šiuo metu šios įmonės lobsta, pirkdamos skolas ir jas skolininkams padvigubindamos per esą nereikalingus administracinius mokesčius.
Mūsų šalyje oficialiai iš skolų neišbrendančių žmonių yra 300 tūkstančių.
Išsamiau - reportaže: