Dėl valstybinio Klaipėdos uosto krantinių perdalijimo susigrūmusių įmonių netenkina jokie teismų sprendimai - vienas skundas veja kitą, o konfliktas negęsta, skelbia „Lietuvos žinios “.
Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja teismo antstolės Vidos Daugirdienės prašymą nustatyti, tinkamai ar netinkamai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) vadovas Sigitas Dobilinskas įvykdė Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartį, kuri įpareigojo jį parengti laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos planą ir išnuomoti tame sklype veikiančiai įmonei "Birių krovinių terminalas" reikalingą sklypą.
Pasak bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos, po ieškinio tekstu slypi klausimas: bausti ar ne KVJU generalinį direktorių už AT sprendimų nevykdymą?
Nesutarimai - be pabaigos
Lėšų ir laiko principams ginti negailinčios bendrovės "Klaipėdos Smeltė" ir "Birių krovinių terminalas", trąšų verslo nuosavybės bendrininkės, bei šaldytuvą turinti "Koralita" įsitvirtinti prie naujų, pastatytų užpylus teritoriją gruntu, krantinių siekia jau penketą metų.
Kartais per vieną savaitę rengiami net trys teismų posėdžiai iš esmės tuo pačiu klausimu. Bylose keičiasi tik teismų pavadinimai ir teisėjai, o dalyvių veidai lieka tie patys. Sulig kiekviena diena proceso mastas plečiasi, nes iš vieno sprendimo išsirutulioja po keletą naujų bylų.
Valstybinės žemės uoste šeimininkas - susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, šiemet net dukart bandęs susodinti ginčo šalis prie apskrito stalo ir siūlęs joms surūkyti taikos pypkę, įsitikino, kad jo misija neįmanoma.
Todėl nesibaigiančią prievolę atstovauti valstybei nagrinėjant bendrovių nesutarimus vėl tenka kęsti KVJU direkcijai.
Per penkerius metus visų instancijų teismuose buvo sukurtos kelios dešimtys skirtingų nutarčių ir sprendimų, priimtos mažiausiai trys Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartys, tačiau nė viena išvada netenkino šalių ir tik dar labiau, pasak pačių proceso dalyvių, sujaukė ginčo esmę.
Netenkina joks sprendimas
S.Dobilinskas mano, kad KVJU teisingai suprato ir įvykdė AT nutartį pagal tą situaciją, kurią registro dokumentai atspindėjo 2006 metais. Projektuotojai pateikė schemą, kaip padalyti sklypą, bet ginčams tęsiantis teritorija keitėsi, nes buvo įregistruoti nauji statiniai.
Vėliau buvo nurodyta atsižvelgti į bendrovių planus, ne tik į statinius. Tam reikalinga techninė ekspertizė, bet ją atlikti gali ne visi projektavimo specialistai, o gal tik pora įmonių Lietuvoje.
Praėjusią vasarą Birių krovinių terminalui buvo išnuomotas sklypas prie dviejų krovos krantinių, tačiau tokia sutartis bendrovės netenkina - ji nori dvigubai daugiau žemės ir dar dviejų krantinių, kuriomis dabar naudojasi visos trys įmonės.
"Aš nesigilinu į tas priežastis, dėl kurių tarp verslininkų perbėgo juoda katė ir jie atsisakė parašų 2001 metų sutartyje dėl žemės subnuomos. Nors iki tol "Klaipėdos Smeltė" atkakliai siekė, kad uosto įstatymas leistų teritoriją subnuomoti. Tai nėra blogas būdas, jei įmonės sutaria gerai", - LŽ dėstė S.Dobilinskas.
Jis nesistebi, kad ne tik uosto naudotojai, bet ir teismo antstolė jį siekia nubausti. "Joks teismo sprendimas šalių netenkina. Visi tarsi pamiršta, kad uosto žemės naudojimo tvarką nustato įstatymas ir taisyklės, o aš veikiu pagal jas. Jie pešasi, bet nori parodyti, kad neva aš kažko nepadariau. Tačiau esu tikras, kad teisiškai sureguliuoti šio konflikto neįmanoma", - kratėsi arbitro vaidmens uosto vadovas.
Vida Bortelienė
