Sausi orai palankiausi žolės augintojams - darbštesnieji jau spėjo nusišienauti pievas, kiti šienauja dabar. Tačiau dėl drėgmės stokos neaišku, ar pavyks nuimti antrą žolės derlių. Nušienautose vietose nauja žolė dar neauga, o išlikusi geltonuoja. Pernai pabaigti išvežti jau nupjautą žolę ir nuimti antrą jos derlių sutrukdė tuoj po Joninių prasidėjusios liūtys.
Lietaus trūkumas jau pakenkė žiemkenčių, kurių pasėta apie 6000 ha, derlingumui. Pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos, dėl drėgmės trūkumo derlius gali būti 20-40 proc. mažesnis nei vidutinis (vidutinis žiemkenčių derlingumas mūsų rajone - apie 3 tonos iš hektaro naudmenų).
Ne ką geresnė padėtis ir su vasarojumi (vasariniais javais mūsų rajone užsėta apie 2,5 tūkst. ha). Tie, kurie vasarojų pasėjo anksčiau, prognozuoja apie 50 proc. būsimo derliaus nuostolį (vasarinių javų derlingumas pas mus panašus į žiemkenčių). Dar blogiau tiems, kurie vasarinius javus sėjo vėliau. Jie visai neauga.
Pirmą kartą šiais metais ūkininkai turėjo galimybę apsidrausti savo pasėlius nuo stichinių nelaimių, taip pat - nuo sausros. Kaimo reikalų specialisto Dariaus Lidžiaus teigimu, mūsų rajone apdrausta apie 300 ha žiemkenčių ir apie 700 ha vasarojaus. Deja, draudimo sąlygos tokios, kad tikėtis kompensacijos dėl sausros žemdirbiai kol kas negali. Kad būtų kompensuojami nuostoliai, per 2 mėnesius neturi iškristi nei lašo vandens, o Hidrometeorologijos centras turi oficialiai paskelbti apie sausrą.
Rašant šį straipsnį, įvairūs orą prognozuojantys tinklalapiai žadėjo, kad per artimiausias 2 dienas palis. Gali būti, kad šį straipsnį skaitote jau pliaupiant lietui. Bet, pasak Kaimo reikalų specialistų, sausra jau padarė negrąžintiną poveikį grūdinėms kultūroms, ir išvengti nuostolių nepavyks.
Medžiai lieja sirupą
Keistus gamtos požymius pastebi ir miesto gyventojai. Aplink kai kuriuos lapuočius, ypač - liepas ir beržus, susidarė lipnios masės sluoksnis. Iš šalies žiūrint atrodo, kad po medžiais šlapia.
Anot Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, tai iš medžių išsiskiriantis saldus sirupas. Toks reiškinys vykdavo ir anksčiau, tačiau ne taip intensyviai kaip šiemet. Cukringo sirupo išskyrimas - tai medžio pastangos apsisaugoti nuo amarų. Šis sirupas užkemša jau kenkėjų pažeistas augalo vietas, o kenkėjams nebereikia niokoti medžio, nes jų geidžiamo skysčio ir taip gausu.
R.Rimkus mano, kad šis reiškinys susijęs su šilta pernykšte žiema, kurią sėkmingai išgyveno kenkėjai. “Gausus cukringo skysčio išskyrimas - tai paskutinis augalo gynybos ešelonas. Išsekus sirupui, medis nebegalės gintis nuo kenkėjų ir pradės džiūti. Tik lietus gali kartu su sirupu nuplauti kenkėjus ir padėti vėl atgyti medžiui, teigė R.Rimkus.
Vaidotas VILKAS
