Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, apsvarstęs padidintus „Lietuvos pašto“ leidinių pristatymo įkainius, žada kuo greičiau formuluoti siūlymą Vyriausybei dėl pašto patiriamų nuostolių kompensavimo.
„Lietuvos paštas“, pagal grimzdimą į skolas, panašus į „Sodrą“, - sakė komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas ir pridūrė, kad „ paštas tampa politinių sprendimų įkaitu.“
Didžiulės skolos
Komiteto posėdyje konstatuota, kad padidinti spaudos pristatymo įkainiai tik trečdaliu kompensuos tuos nuostolius, kuriuos patiria „Lietuvos paštas“. Viso šiemet trūksta 15–os milijonų litų.
„Lietuvos paštas veikia pagal akcinių bendrovių įstatymą ir privalo siekti pelningumo bei yra įpareigotas valstybei mokėti dividendus,“ - aiškino „Lietuvos pašto“ valdybos pirmininkas, susisiekimo ministras Rimvydas Vaštakas.
Maždaug tiek pat, kiek paštas tikisi gauti iš pabrangusio spaudos pristatymo – apie 5–kis milijonus litų - tikimasi gauti ir iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Seimo komitete svarstyta, kaip turėtų būti kompensuojami pašto patiriami nuostoliai.
Neužtenka dotacijų
Pagal vieną modelį, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pinigus skirdavo leidėjams, tačiau nurodyta, kad tokia tvarka būdavo piktnaudžiaujama. Kitas variantas – pinigai atitenka paštui, tuomet leidėjams nebrangsta pristatymas.
„Lietuvos paštas“ yra paskutinis Europos Sąjungoje, padėtis blogesnė negu Baltarusijoje,“ - guodėsi bendrovės direktorė Lina Minderienė. Ji pridūrė, kad būtina modernizuoti infrastruktūrą: „Pastatai – seni, daug darbo atliekama rankomis, paštininkai vaikšto pėsti,“ - aiškino L. Minderienė, o R. Vaštakas papildė, kad paštui pertvarkyti reikia apie pusantro šimto milijonų litų.
Komiteto nariai iškėlė prielaidą, kad, kiek bebūtų dotuojamas „Lietuvos paštas“, pristatymo įkainiai vis tiek gali būti didinami. Komiteto narys Gintaras Songaila atkreipė dėmesį į europinę patirtį: „Tai yra viešosios paslaugos, kurios turi būti remiamos valstybės. Tokia veikla turi būti dotuojama!“
Smūgis leidėjams
Periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas Rimantas Šukys Seimo komitetui pakartojo, kad spaudos pristatymo įkainių didinimas yra „smūgis kultūrai, nes gali atsitikti taip, kad žmonės visiškai atpras skaityti.“
Posėdyje, be kita ko, teigta, kad beveik visi leidėjai jau turi sudarę sutartis su prenumeratoriais ateinantiems metams.
Tuo tarpu, R. Vaštakas nurodė, kad prieš skelbdami prenumeratą, leidėjai turėjo būti sudarę sutartis su „Lietuvos paštu“: „Leidėjai sutartis daro savo rizika ir gali patirti nuostolių, jei prenumeratą priima, nesusitarę su „Lietuvos paštu,“ - sakė viceministras.
Jam oponavo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos prezidentė Rasa Navickienė, teigdama, kad pristatymo kainos kiekvienais metais būdavo derinamos rugsėjį, o apie padidintus įkainius „Lietuvos paštas“ pranešė tik lapkričio pradžioje.
R. Navickienė aiškino, kad leidėjai neturi kitos alternatyvos, „kaime „Lietuvos paštas“ yra pristatymo monopolistas, nes mieste leidėjai turi galimybių pasirinkti platinimo tarnybas, kartais patys tuo užsiima.“ Ji nurodė, kad platinimo kainos mieste padidintos perpus, o kaime – 71 procentu.
Ieškos pinigų
Kaip turėtų būti kompensuojami „Lietuvos pašto“ nuostoliai ir brangstantis leidinių pristatymas, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto nariai nutarė tartis su Vyriausybe bei klausimą kelti Seime.
Svarstyta, kad kitų metų biudžete Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kurio pinigais dengiami kaštai, turi būti numatyta pakankamai lėšų. Be to kalbėta apie kompensavimo modelius: ar fondo pinigai turi būti skiriami „Lietuvos paštui“, ar leidėjams.
Kartu atkreiptas dėmesys į mažinamą pridėtinės vertės mokesčio spaudai tarifą, neseniai patvirtintas spaudos, radijo ir televizijos fondo paramos skyrimo taisykles ir į europinę patirtį, kai spaudos platinimas kaimui yra laikoma viešuoju interesu ir remiamas valstybės.
