Šią direktyvą Lietuva turėjo įgyvendinti iki 2010 metų. Europos Sąjunga (ES) yra skyrusi didžiules investicijas, kad vandentvarkos sistemos Lietuvoje būtų sutvarkytos. Visgi, ne visos gyvenvietės yra prijungtos prie šių sistemų ir nuotekos ne visur yra valomos.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas sako, kad užbaigtas pirmas etapas, kuomet šalis išsiuntė duomenis apie nuotekų tvarkymą Lietuvoje, todėl dar apie baudas kalbėti anksti.
Nors skelbiama, kad Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai driekiasi per 20 tūkstančių kilometrų, o jų vertė viršija milijardą eurų, namų savininkai kai kuriose gyvenvietėse geriamo vandens nėra matę pusę amžiaus. Yra įpratę jo semtis iš šulinių ar kitų telkinių, o lauko tualetas – tapęs neatsiejama buities dalimi.
„Lietuvos situacija nėra labai gera, palyginti tiek su regiono valstybėmis, tiek su ES šalimis“, - TV3 sakė G.Sudikas.
Anot „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovo Antano Bubnelio, Vilniuje yra dvi problemų grupės.
Viena – kai yra išplėtotas vamzdynas ir užtenka namą tik prijungti prie centrinės sistemos. „tačiau žmonės dėl įvairių priežasčių to nepadaro. Priežastys gali būti,, kad jie tiesiog yra įpratę gyventi su kolonėle lauke ir lauko tualetu, arba tiesiog negali leisti sau vieno ar poros tūkstančio eurų investicijos gyvenimo kokybės pagerinimui“, - komentavo A.Bubnelis.
Specialistas teigia, kad šioje vietoje padėtų valstybės finansinė pagalba.
Kitas atvejis – miestas plėtėsi ne itin sistemiškai, tad taip pat nesistemiškai formavosi ir rajonai. „Jie turėjo vytis gyventojus, kurie įsikuria soduose ar kitose aplink miestą esančiose vietose. Vienas dalykas, tokiu būdu išbrangsta infrastruktūra, antras dalykas, kai žmonės įsikelia gyventi, jiems vandens ir kitų dalykų reikia čia ir dabar, tuomet jie įsirengia individualius gręžinius, individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ir vėliau, kai ta infrastruktūra juos pasiveja, yra nutiesiami magistraliniai vamzdynai, tuomet žmonės sako ačiū, bet mes turime savo sprendimus“, - aiškino „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovas.
Štai Vilniaus Šnipiškių rajone, anot specialisto, per kelerius metus bus nutiesti vamzdynai, tačiau nežinia, ar žmonės bus linkę prie jų prisijungti.
Kol kas jokių baudų žmonėms dėl nenoro prisijungti nėra.
Aplinkos ministerijos vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Hofmanė teigia, kad yra svarstomos subsidijos gyventojų būstų prisijungimui prie tinklų. „Nėra aiški ta schema, šiuo metu ji derinama ministerijoje, ieškom galimybių iš europinių pinigų paramos būtent subsidijuoti prisijungimą prie tinklų“, - TV3 sakė specialistė.
Taip pat ministerijos planuose – stiprinama individualių nuotekų tvrakymo kontrolė. „Tai buvo vienas iš pažeidime Europos Komisijos akcentuotų dalykų“, - teigė A.Kniežaitė-Hofmanė.
Šiuo metu yra svarstomas ne vienas sprendimo būdas. Anot specialistės, gali būti, kad gyventojui reikėtų prisidėti tik savo aplinkos sutvarkymu. „Būtų nutiesti tinklai, ta kaina būtų visiškai kompensuota, bet gyventojui reikėtų susitvarkyti savo teritorijoje aplinką“, - komentavo Aplinkos ministerijos vandenų departamento direktorė.
Visgi, tai tėra tik planai. Nors daugelis baiminasi didžiulių baudų, tačiau teigiama, kad tai yra kraštutinis atvejis.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
