Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją.
Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.
Neries ir kitų upių vietose, kurios nėra priskirtos nustatytoms lašišų ir šlakių susitelkimo bei neršto vietoms, galima žvejoti visais mėgėjiškos žūklės įrankiais, tačiau užkibusios lašišos ar šlakiai turi būti nedelsiant paleisti. Prasidėjus lašišinių žuvų nerštui – nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., minėtose vietose bet kokia žvejyba draudžiama. Margųjų upėtakių ir šlakių nerštui apsaugoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejyba 160 lašišinių upelių.
Jūroje lašišas ir šlakius galima žvejoti be licencijos – turint leidimą mėgėjų žvejybai. Kaip nustato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, per dieną leidžiama sugauti vieną lašišą arba šlakį. Iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip pusės kilometro spinduliu nuo Šventosios (pajūrio) upės žiočių ir pusės kilometro spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje.
Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip trijų kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejoti paviršiniais žvejybos įrankiais. Vidaus vandens telkiniuose verslinė lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama ištisus metus.
Lašišos – vienos vertingiausių Europos vandenyse gyvenančių žuvų. Pernai baigė galioti Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos 1997 m. patvirtintas Lašišų išteklių valdymo veiksmų planas. Nors jį įgyvendinant lašišų ištekliai pagausėjo, tačiau, mokslininkų duomenimis, dar apie trisdešimties į Baltiją įtekančių upių lašišų ištekliams gresia išnykimas. Šiuo metu baigiamas derinti parengtas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas.
Lietuvoje lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos 1997-2010 m. programa ir veiksmų planas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, buvo įgyvendinti pakankamai sėkmingai. Prieš patvirtinant šį planą, lašišų populiacijos buvo išlikusios tik Žeimenoje ir Neryje. Šiuo metu jos atkurtos jau dvylikoje upių.
Upėse taip pat labai pagausėjo tiek laukinių, tiek dirbtinai atkurtų lašišų. Pavyzdžiui, Neryje lašišų jauniklių padaugėjo daugiau kaip 7 kartus, Siesartyje, Širvintoje – beveik 20 kartų. Lašišų rituolių Lietuvos upėse pagausėjo nuo 4 tūkstančių iki beveik 48 tūkstančių. Todėl, šių žuvų išteklius tyrinėjančių mokslininkų siūlymu, šiais metais lašiša buvo išbraukta iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Tačiau ji yra saugoma pagal Europos Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros. Todėl gerai lašišų išteklių būklei palaikyti jų žvejyba turi būti ribojama.
