Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas paskelbė nutartį, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 189-1 str. „Neteisėtas praturtėjimas“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
Kreiptis į Konstitucinį Teismą Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo paprašė Edgaras Karalius, „kontrabandos karaliumi“ praminto Viliaus Karaliaus sūnus, kaltinamas neteisėtu praturtėjimu.
Teismo nuomone, Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto praturėjimo sudėtis yra neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama. Šiame BK straipsnyje nurodyta, kad: „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
Tokiais atvejais, kai kas nors iš neteisėtų pajamų įgytą turtą užregistruoja kaltininko vardu arba realiai jam padovanoja šį turtą, lieka neaišku, ar kaltininkas turi ir gali žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Toks šios normos dėl neteisėto praturtėjimo turinys neleidžia suformuluoti aiškaus ir nedviprasmiško kaltės turinio.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiame BK straipsnyje įtvirtinta norma Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nauja, teisminės praktikos jos taikymo ir aiškinimo atžvilgiu nėra suformuota. Kadangi ši norma neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama, siekiant nepagrįstai nesuvaržyti pagrindinių žmogaus teisių, būtina įvertinti šios normos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
Baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas E. Karalius, nagrinėjimas atidėtas iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.
Vasario pradžioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą prabangiam namui Svajonių gatvėje, kol teismas neišnagrinės E. Karaliaus bylos dėl įtariamo neteisėto praturtėjimo.
Pagal priimtą nutartį, namu ir sklypu savininkas naudotis gali – gali jame gyventi, tačiau negali jo parduoti, keisti ir atlikti kitų sandorių.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria baudžiamajame procese siekiama dviejų tikslų: užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar civilinį ieškinį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino, kad įtariamasis turi 6 mln. 400 tūkst. litų kainuojantį namą ir 20 arų žemės sklypą Svajonių gatvėje, Valakupiuose, Vilniuje. Vyras už 700 tūkst. litų taip pat buvo įsigijęs sostinės centre esančias negyvenamas patalpas. Nustatyta, kad E. Karalius turėjo ir automobilį „Mercedes-Benz C220“, kurį pirko už 50 tūkst. litų.
Prokuroras Gintaras Jasaitis yra sakęs, kad E. Karaliui įtarimai pareikšti, kad jis, neturėdamas lėšų, įsigijo brangaus turto. Tyrimo metu paskaičiuota, kad advokato padėjėju dirbantis įtariamasis pats neturėjo ir neturi pakankamai pajamų įsigyti daugiau nei 7 mln. 150 tūkst. litų vertės turtui, nes tuo laikotarpiu jo pajamos tesiekė apie 2 tūkst. litų per mėnesį.
Savo ruožtu E.Karalius aiškina, kad turėjo ir kitų pajamų – nuomojo centre administracines patalpas.
Namą ir sklypą E. Karalius įsigijo iš buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos ir jo sutuoktinės. Č. Daugėla žurnalistams yra sakęs, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, jeigu E. Karaliaus baudžiamojoje byloje bus konfiskuotas jam ir jo sutuoktinei priklausantis namas.
Daugėlų advokatė yra sakiusi, kad pagal Registrų centro duomenis, namo savininkai tebėra Daugėlos. Tačiau prokuratūra tvirtina, kad yra registruotas juridinis faktas – pirkimo-pardavimo sutartis.
Č. Daugėla su sutuoktine E. Karaliui 2007 metais pardavė prabangų namą ir sklypą šalia Turniškių Svajonių gatvėje. Už milijoninės vertės namą E. Karalius sumokėjo 400 tūkst. litų avansą ir liko skolingas 6 mln. litų.
Kadangi visi pinigai už pirkinį nesumokėti iki šiol, pagal pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį namas turėtų grįžti Daugėloms. Tačiau sausio 11 dieną Vilniaus apygardos teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, kuria siekta panaikinti pirkimo ir pardavimo sutartį bei grąžinti namą Daugėloms, mat jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Namo pardavimo ir pirkimo peripetijas toliau aiškinsis Lietuvos apeliacinis teismas, nes E. Karalius ir Daugėlos apskundė teismui nutartį netvirtinti taikos sutarties.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad asmuo, turėjęs nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. E. Karalius advokato padėjėju dirba nuo 2006-ųjų.
Jo tėvas V. Karalius jau teistas ir vėl įkliuvo dėl kontrabandos. Jis su organizuota kontrabandininkų grupuote įtariamas valstybei padaręs apie 11 milijonų litų žalos.
